Dainiaus webaz – elektronika ir ne tik !

Ilgai pas mane šitas kompiuteris dirbo praktiškai 24/7/365, laisvu laiku atlikdamas SETI projekto skaičiavimus ant 80% CPU apkrovos. Po to truputį pagedo, bet vietoj išmetimo nusprendžiau pabandyti atgaivinti ir tuo pačiu atnaujinti. Standartinis dalykas tokiam atnaujinimui – maksimalus RAM kiekis ir SSD diskas. Vien tai padėtų paspartinti kompiuteri kelis/keliolika kartų. Tuo pačiu sugalvojau pakeisti pagrindinį procesorių į galingiausią palaikomą. Gavosi taip:

CPU:

Senas: Intel Core i5 460M Processor 3M Cache 2,53 GHz
Naujas: Intel Core i7 620M Processor 4M Cache 2,66 GHz

HDD:

Senas: 320GB, 5400 RPM, berods Fujitsu gamybos
Naujas: SSD 500 GB, Crucial_CT525MX300SSD1
Plius: vietoje DVD sumontuotas laikiklis su 2 TB HDD, ST2000LM015-2E8174

RAM:

Senas: 4 GB
Naujas: 2×4 GB, Hynix HMT351S6CFR8C-PB

WiFi:

Senas: Atheros 9285G 802.11b/g/n 1×1 WiFi Adapter
Naujas: Intel 622ANHU Advanced N WiFi Card

Ne viskas čia taip gražiai sulipo ir veikia, bet apie viską paeiliui. Pradžiai tai, kas nesukėlė problemų.

RAM – viskas OK, sudėjus veikia iš karto. Niuansas – būtinai turi būti dvipusis RAM, t.y. atminties mikroschemos iš abiejų pusių. Su viengubu RAM neveikia. RAM klaida indikuojama Caps Lock mygtuko LED mirksėjimu (berods 3 mirktelėjimai).

HDD – SSD puikiai tilpo ir veikia be ypatingų šamaninimų. Su antro HDD instaliavimu buvo niuansų – būtina buvo BIOSe išjungti „Virtualization Technology” ir teisingai nustatyti HDD laikiklio jungikliuką. Po to Win 10 pamatė prijungtą HDD, susiformatavo, viskas OK.

CPU – jokių bėdų, veikia iš karto.

WiFi – čia jau norėjau pradėti šokius su būgneliais, bet apsigalvojau. Reikalas tame, kad HP ir kiti gamintojai įsiuva BIOSe „leidžiamų” priedų sąrašą, ir negalima prijungti nieko kito, tik tai kas tame sąraše. O kad jis 7 metų senumo tai niekam nerūpi. Taigi, geriausia Intelio pusinė miniPCI WiFi korta nepraėjo patikros su pranešimu „104 – unsupported wireless network device detected. System Halted. Remove device and restart.” Hrrrr. Protingi žmonės rado tam dalykui vaistų – redaguoja BIOSą, nors tą padaryti nėra lengva, plius finale ne viskas veikia taip, kaip reikia. Teko rinktis geriausią kortą iš leidžiamų, pirkau eBay už ~3,5 € su siuntimu ir vis tiek gavosi geras atnaujinimas.

Kad jau daug ardymo buvo, tai viską pilnai išardžiau, korpusą „išskalbiau”, pagrindinė plokštę nuvaliau ir surinkau viską į krūvą.

O paskui prasidėjo bėdos. Tiksliau viena – išsijungia. Pats. Neprognozuojamai ir visiškai atsitiktine tvarką. Bet pagal išsijungimo pobūdį panašu, kad perkaista. Užkrovus didelį buitinį ventiliatorių Burn-In testas laisvai sukosi apie pusvalandį, nuėmiau ventiliatorių ir po minutės laptopas apalpo. Pravėsęs vėl veikia, bet be papildomo aušinimo tik 3-7 minutes. Pirma mintis – perkaista CPU arba GPU, nes nuo jų buvau nuėmęs radiatorių. Gal kokia prasta termopasta papuolė, gal neprisispaudė ir panašios mintys. Ėt, lupam radiatorių vėl. Chm, gal termopasta ir nebuvo pati pačiausia, bet bent jau ne gryna silikoninė, su „blizgučiais”, nors ir nežinau ar ten sidabro ar aliuminio dulkės. Nu bet dėl visa ko, ir beje labai rekomenduoju – CPU ir GPU pertepti Thermal Grizzly Hydronaut TG-H-030-R-RU termopasta (11,8 W/mK!). „Užgazavus” CPU temperatūra kokiais 7-8 laipsniais mažesnė. ĮspūdyYYynga :D. Ant maksimalios apkrovos nelabai kyla virš 65º C.

Bet vis tiek lūžinėja. Kažkas kaista, reikia ieškoti. O tam geriausias pagalbininkas – termovizorius. Taigi, lupu lauk vidinę plastikinio korpuso dalį, lieka tik pagrindinė plokštė ir monitorius, visa kita atjungta ir nereikia. Ir štai, kaltininkas ryškiai šviečia infraraudonajame spektre:

Nei daug nei mažai – 112º C. Turint galvoje matavimo paklaidą gali būti pora laipsnių daugiau. Va jums ir perkaitimas ir kaip to rezultatas – atsijungimas. O čia proco aušintuvas, pilnu apkrovimu ir jau praėjus kokioms 5 minutėms:

Šilčiausia vieta – 49,3 º C – visai puiku. Tas juodas puslankis – „heatpaipas”, dar šaltesnis. Iš šitų dviejų foto seka logiška išvada – lūžta ne dėl pagrindinio ar vaizdo procesorių perkaitimo, o dėl to šviečiančio taško ant pagrindinės plokštės. O toje vietoje gyvena SO-8 mikroschema:

Tiesiai per vidurį, pažymėtas U104 numeriu ir M383 G9731 markiruote gyvena kažkokia mikroschema. O kokia ? Ir ko ji kaista? Ėt, o kam dabar lengva ? Pagal schemą, U104 pozicijoje gyvena įtampos stabilizatorius APL5930KAI-TRG-GP:

Pagal schemą (didinasi) ir užrašus matosi, kad turi būti 1,814 V ir ne daugiau 1,5A. O dešinėje pusėje yra toks gan įdomus užrašas +1D8V_LDO_NB ir +1.8VS_NB. O tas NB tai greičiausiai „North Bridge”, pietinis tiltas, mikroschema, atsakanti už labai daug visokių dalykų. Šito laptopo atveju, čia greičiausiai bus HM57 čipsetas (BD82HM57), gyvenantis po to rifliuotu aušintuvu. O APLas reiškia yra jo maitinimo šaltinis. Nagi nagi, kapstomės toliau – tai kas nusprogo? Maitinimo mikroschema ar HM57 ?

Pagal maitinimo šaltinių schemą, tokių mikroschemų yra net keletas:

Interneto šaltiniai kažkodėl kaltina GPU, bet aš tokiai provokacijai nepasiduodu.  Dėl visa ko įsitikinam, kad maitinimo mikroschema veikia gerai, neužtrumpinta ir panašiai. Išėjimas – gražūs 1,814 V, taip kai ir turi būti. Tuomet viską išjungiam ir pamatuojam išėjimo varžą:

137,6 Ω, kaip ir neturėtų per daug apkrauti maitinimo mikroschemos (Omo dėsnis), preziumuojam, kad čia viskas gerai. Galbūt tiesiog dėl galingesnio procesoriaus atsiradęs pokytis (greitesnis FSB ar dar kas nors) truputį sukelia tilto maitinimo poreikį ir tik dėl to mikroschema kaista truputį labiau nei visada. Ir to trupučio užtenka, kad išmušti temperatūrinę apsaugą. Taigi, pirmas gydymas – papildomas aušinimas. Galima tiesiog temperatūrai laidžiais klijais priklijuoti aliuminio radiatorių, bet lengvi keliai ne man :D, nusprendžiau pasigaminti advanced modifikuotą „custom aušinimo radiatorių, su varine temperatūros nuėmimo plokštele”. Uch, ale protingai pavadinau :D. Pirmu reikalu atsukam HM57 radiatorių, jam reikės nufrezuoti keletą bangų ir toje vietoje priklijuoti vario plokštelę.

Pirmas veiksmas – nufrezuoti aušinimo bangas:

Antras veiksmas – iškirsta varinė plokštelė šilumos nuvedimui:

Reikiamas vario paviršius nufrezuotas (2,6 mm, tiek skiriasi aukščiai). Atskiras išėmimas padarytas aukštesniam kondensatoriui:

O paskui ir užklijuotas:

Čia svarbiausia – patakyti aukščius, kas nebūtų laužimo kristalui ir kad varinė dalis „gulėtų” ant maitinimo mikroschemos. Originalus aliuminis radiatorius ir naujas varinis sulipinti THERMOPOX 85CT dvikomponenčiais epoksidiniais temperatūrai laidžiais klijais (7 W/mK). Kai viskas sudžiūvo laikosi tikrai tvirtai:

Ir finale prisukam prie pagrindinės plokštės (viskas sutepta ta gerąja termopasta), pirmoje foto matosi ir tas aukštokas kondensatoriukas:

Toliau tik pagalvojau, kad sunkus vario gabalas gali sudaryti laužimą kristalui, tai ant jo padėjau (taip taip, patingėjau klijuoti) spyruoklę, išimtą iš žaislinės mašinos baterijų skyrelio.

Paveiksliuke spyruoklės dvi, bet finale vieną išėmiau – užtektinai spaudimo sudarė ir likusi spyruoklė. Po tokių machinacijų kompiuteris veikė maksimaliu apkrovimu beveik valandą, po to man nusibodo laukti :). Užskaitom, kad veiks ir toliau.

Informacijos šaltiniai:

Remonto žinynas.
Schema.

Posted in: Elektronika by Dainius /