Termitas – pradžia 2011.03.25 at 11:04

Penktadienis – kvailų minčių ir nesamonių darymo metas. Darbo šiandien praktiškai nėra, laisvalaikis 🙂 Šiandien sumasčiau pasigaminti termito. Sudėtiniai elementai – aliuminis ir geležies oksidas. Naudojau aliuminio pudrą ir Fe2O3 – dažymui naudojamą suriką.

Termito reakcijai sužadinti reikia labai aukštos temperatūros. Bandymas padegti su iš DealExtreeme pirktu „Jet butane torch“ rezultato nedavė:

Laisvos metalinės geležies lašai, susidarę iš geležies oksido, degant aliuminiui.

Greičiausiai dėl netinkamo mišinio, nepavyko ir bandymas uždegti su acetileniniu suvirinimo aparatu – visas mišinys išsilydė, bet degimo reakcija buvo labai silpna arba jos visai nebuvo (perspėju – toks būdas ultra rizikingas – termitas gali užkaisti iš karto visas ir vietoje lėto, gražaus degimo bus sprogimas)…  Šiaip ar taip iki raudonumo įkaitintas termitas neužsidega. Reakcija prasideda jam įkaitus iki baltumo. Termitų dagčiais dažniausiai naudojamos magnio juostelės. Magnis dega apytiksliai toje temperatūroje, kurioje reaguoja termitas, t. y., maždaug 2200 ºC, bet magnio neturiu, o ir pats padegimo būdas nepatikimas. Nesileidžiant į geriausio uždegimo būdo paieškas iš karto pasakysiu – viskas pavyko su Bengališka „šalta“ ugnele 🙂 Ji degdama pasiekia reikalingą temperatūrą, o be to dar lieka laiko pasitraukti kol degimas ateina iki termito.

Kadangi dėl blogo mišinio termitas nedegė nutarėm bent kažką susprogdinti. Apie tai kitame poste… Pakeitus mišinio sudėtį termitas užsidegė.

Reagentai yra stabilūs kambario temperatūroje, o įkaitinti iki uždegimo temperatūros jie dega ypač intensyviai ir išskiria daug šilumos (egzoterminė reakcija). Dėl aukštos temperatūros (virš +2500ºC su geležies (III) oksidu), produktai būna skysti – tačiau realiai pasiekiama temperatūra priklauso nuo to, kaip greita šiluma išsisklaido aplinkoje. Termitas turi savo deguonies atsargų, tad jo degimui nereikia papildomo deguonies šaltinio. Taigi, termitas negęsta ir gali būti uždegtas bet kokiomis sąlygomis, kai yra įkaitintas iki uždegimo temperatūros. Jis dega net drėgnas ir neužgęsta nuo vandens. Maži vandens kiekiai užverda ir išgaruoja nepasiekę reakcijos židinio. Jei termitas uždegamas po vandeniu, išlydyta geležis išskiria deguonį iš vandens ir susidaro vandenilio dujos. Šios dujos, savo ruožtu, gali sudegti vos patekusios į orą.

Aliuminio pudra ir geležies oksidas yra stabilūs kambario temperatūroje, o įkaitinti iki uždegimo temperatūros jie dega ypač intensyviai ir išskiria daug šilumos (egzoterminė reakcija). Termitas vartoja geležies oksido deguonį, tad jo degimui nereikia papildomo deguonies šaltinio. Negęsta ir gali būti uždegtas bet kokiomis sąlygomis, kai yra įkaitintas iki uždegimo temperatūros. Jis dega net drėgnas ir neužgęsta nuo vandens. Maži vandens kiekiai užverda ir išgaruoja nepasiekę reakcijos židinio. Jei termitas uždegamas po vandeniu, išlydyta geležis išskiria deguonį iš vandens ir susidaro vandenilio dujos. Šios dujos, savo ruožtu, gali sudegti vos patekusios į orą.

Reakcija:

Fe2O3(k) + 2Al(k) → Al2O3(s) + 2Fe(s); ΔH = -851,5 kJ/mol

Visas grožis, gaila, kad nufotografavau tik bebaigiantį degti termitą. Bet šiaip ar taip reiks pabandyt su didesniais kiekiais, kad išlydytų šalia padėtą stabdžių stūmokliuką:

Termitas plastikiniame suriko indelyje. Centre – patrupinta šalta ugnelė su uždegimui paliktu galu.

Negražus degimas – dega plastikinis indelis. Ir fotografuota jau į pabaigą… Na, bet čia tik pirmas bandymas, mišinio proporcijų nutaikymui.

3 komentarai to “Termitas – pradžia”

  1. kiek esu bandes, geriausia termitas dega tik didesniais kiekiais ( nuo kokiu 200g) o kofa naudoju mazdaug
    76% gelezies suriko + 24% aliuminio pudros.

  2. Kokia temperatura dega sis misinys?

  3. Pamatuoti tokias temperatūras neturiu kuo, bet bus 2000-2500 °C.

Leave a Reply

*