Category / Auto…
Mercedes Benz A0025422619 automobilinė relė 2020.01.08 at 12:49
Gavau tokią vat originalią Mercedes Benz / Tyco relytę, kodas A 002 542 26 16. Skundas buvo standartinis – relė sena, pakaitus, padegus, korpusas net spalvą pakeitęs, veikimas toks labiau „noriu dirbu, noriu nedirbu”. Sprendimas irgi paprastas – pakeisti tą relė ir tiek.
Kadangi čia relė, tai nesukdamas galvos rekomendavau važiuoti į Mercedes atstovybę ir nusipirkti naują (reikia dviejų vnt). Nu ok, šiaip relės kainuoja nu kiek ten… 5-7 €, čia tipo „Mersinė” tai gal bus užsimetę dvigubai, tai 10-15 €, nu irgi dar „худа бедна” įkandama. Bet pasirodo, ta relė kainuoja ~25 €/vnt. O čia jau biškiuką chamiškai… Pasiūliau dėti elementarią to pačio Tyco relė, 12V 70A, ir dar su diodu, kad apsaugotų nuo atjungimo metu sugeneruotos įtampos. Ir ką – neveikia. Ta relė nepraeina automobilio borto kompiuterio patikros ir jos nejungia. Ok, gal diodas netinka, poliarumas, pavyzdžiui, priešingas. Dedam su Tyco 12V 70A relė su rezistorium. Irgi neveikia. Nu nu, galvoju, negi čia iš tikro bus kokia stebuklinga super relė, kad net kainuoja 25 €/vnt. Pasigavau tą seną relę, nulupau dangtelį ir – nieko ten stebuklingo.
Heh, štai ir priežastis, rezistoriaus varža ne tokia, ir borto kompiuteris nenori tos relės valdyti. Vis tiek 25 € ta relė neverta. Sprendimas:
Bet kokia 12V 70A relė – pas Lemoną Sun Hold už 2 Eur, kilmingesnė, Tyco iki kokių 10 € (rekomenduočiau kilmingesnė, nes tas Lemonos dumblas tai…).
Rezistorius 0,25 W, 560 Ω, 1 % tikslumo – kokią 10 centų.
Montuojasi lengvai, ten tokios kaip kontaktinės šakutės, į kurias įsispraudžia rezistoriaus vielutės, bet aš ant jų dar po lašą lydmetalio užmečiau, dėl patikimumo. Bandymas – viskas veikia. Sprendimo kaina nuo 2,1 € iki 10,10 € vs 25 €… O dar kai reikia dviejų – visai neblogas rezultatas ir sutaupymas, o kadangi pasirinkom lygiai tokias pačias Tyco reles tai ir kokybė nei trupučio nepablogėjo.
Peugeot 206, paskutinis remontas 2019.07.05 at 11:20
Bet apie viską paeiliui. Visų pirma, keista, kad jau labai seniai rašiau, atrodo tų darbų pilna ir būtų ką, bet laiko trūksta ir mintys nesidėlioja… Tai dabar toks nedidelis remontą aprašantis straipsnelis, kuris, manau, turėtų vadintis „Peugeot 206 – prapūstos purkštuko tarpinės keitimas”.
Iš pavadinimo ir taip jau aišku, kas per gedimas (gan standartinis ir populiarus pas dyzelinius variklius) – slėgis iš cilindro, per varinę tarpinę tarp purkštuko ir galvos/bloko pabėga laukan, kartu nešdamasis ir karšo dyzelinio kuro dulkes laukan. Angliškai tas dalykas vadinasi Diesel Injector Black Death. Nieko ten labai jau Death’iško, o vat Black’o, priklausomai nuo liko, gali būti labai daug. Vienintelis negerumas galintis atsirasti dėl prapūtimo – jeigu prapučiama tarp tarpinės ir bloko, gali išdegti bloko lygus paviršius, tapti duobėtas ar gruoblėtas, po to jau jis nebesandarins netgi įdėjus naują tarpinę. Jeigu prapučiamą tarp tarpinės ir purkštuko – žymiai mažiau bėdos, purkštuką, blogiausiu atveju, galima dėti ir naują ar naudotą, bet sveiką. Tai va, toks dalykas atsitiko ir Pežukui, aišku, sumažėjo trauką, atsirado papildomas šnypštimo garsas, o salone kaip reikiant smirdėjo svylančiu dyzeliu. Sugalvojau, kad reikia sutvarkyti tą bėda, nes Pežukas tapo per mažas ir buvo priimtas sprendimas jį parduoti.
Ardymas nesudėtingas, ypač pasinaudojant Peugeot Service Box ir SEDRE pagalba (Peugeot servisinės programos su remonto aprašymais). Nusiėmus oro kolektorių atsiveria va toks vaizdelis:
Nors ir atrodo viskas purvina, iš tikrųjų taip nėra. Ten, kur oro kolektorius jungiasi su velenėlio laikikliu vis dar nenuvalyti tarpinės likučiais, ten kur velenėlis – tepalas, kuris ten ir turi būti. O blogietis pirmasis purkštukas yra pats kairiausias, ir dar tuo juoduliu išdirbęs kaimyną, todėl gali atrodyti, kad prapūsti du purkštukai:
Visų pirma, kol neišmontuoti purkštukai – juodulio valymo darbai. Tam reikės šepetėlių, kantrybės ir Wurth Carb Cleaner’io (5861113500). Tas chemikalas puikiai tirpina juodulį, po to nesunkiai nusivalo.
Nuvalius galima išmontuoti purkštuką, irgi nebaisiai sudėtingas darbas – atsukti vieną varžtą, pasidžiaugti, kad purkštukas lengvai išsitraukė (kartais gali būti prikepęs, tada reiktų specialių įrankių ištraukimui arba kviestis meistriuką į pagalbą, apie 50 Eur kainuotų ištraukimas). Ištraukus purkštuką galima rinktis iš dviejų variantų – dėti visiškai naują arba restauruoti senąjį. Naujas ~250-300 Eur, restauravimas ~80 Eur. Beje, prieš montuojant purkštuką būtina užmesti akį į skylę, paprastai ten reiks išvalyti prikepusį dyzelinį kurą, o tuo pačiu ir įsitikinti, kad tarpinės guolis nepažeistas ir sandarins gerai. Jeigu būtų pažeidimas yra du variantai – restauruoti paviršių nufrezuojant kol nebebus pažeidimo ir dėti atitinkamai storesnę tarpinę (nes purkštukas negali būti giliau net per milimetrą) arba nerestauruojant, tiesiog pieš montavimą patepti aukštos temperatūros sandarinimo silikono (kai kas vadina raudonu silikonu). Nors man pasisekė ir paviršius nebuvo pažeistas, aš visgi rinkčiausi restauravimą.
Nuvalius apnašas, tarpinės likučius ir kitus nešvarumus vaizdelis tampa gerokai malonesnis akiai, bet pastebėjau ir kitą blogumą – ant velenėlio kumštelių matomas didelis išdirbimas, metalo nusidėvėjimas. O tai, savo ruožtu, stipriai įtakoja vožtuvų atidarymo ir uždarymo laikus, dėl ko gali sumažėti trauka, pablogėti išmetamųjų dujų parametrai ir atsitikti kiti negerumai.
Čia labiausiai pažeistas kumštelis, nuzulintas metalas, toliau netgi matomas ištrupėjimas… Kiti pažeisti irgi, todėl tokį velenėlį jau reikia keisti. Daiktas tikrai ne pigus, o ir Peugeot atstovybės detalių tiekimas pjauna buku peiliu per nervus, bet po ilgo laukimo velenėlis visgi atvažiavo.
Velenėlio pakeitimui reikia nusiimti jo laikiklį, nesudėtinga, bet daug varžtų ir reikia nuimti skirstymo diržą. Čia svarbu, kad nepabėgtų velenėlio ir alkūninio veleno padėtis, nes jie turi būti būtent tokie kokie turi būti, kitu atveju pasekmės gali būti nuo variklio neveikimo iki vožtuvų sulankstymo ir po to jau neveikimo + brangaus remonto. Velenėlio ir alkūninio škyvus labai patogu įtvirtinti atitinkamo diametro grąžtais, tam yra specialios skylės. Tai ir viskas, nuėmus diržą, atsukus laikiklį visą konstrukciją galima neštis ant stalo permontavimui. O vaizdas lieka toks:
Čia jau viskas nuvalyta ir sumontuotas naujas purkštukas su nauja varine tarpine. Tuo pačiu patikrinti ir karomislai, žodis atėjęs ir rusiško „коромысла”. Čia tos svirtelės, kurias spaudo velenėlio kumšteliai, kad atidarytų vožtuvus, šiuo atveju jie yra 8, nusiima paprastai, nes čia jų niekas nebelaiko. Kadangi nusidėvėjimo nėra – palikti laukti velenėlio.
O velenėlio laikiklis, atsukus dar saują varžtų, skyla į dvi dalis, tarp kurių ir įspraustas velenėlis.
Būtina patikrinti abiejų pusių velenėlio guolius, tas vietas, kur laikiklis laiko velenėlį (indėklų čia nėra, taigi, visas išdirbimas atitenka pačiam laikikliui). Bet paviršiai gražūs, nusidėvėjimo nėra, taigi lieka tik viską gražiai nuvalyti.
Truputis „prieš ir po”:
Ir kita pusė, „prieš” nebeišliko:
Valymas plastikiniu šepečiu ir tuo pačiu Carb Cleaner’iu. Beje, jokių tarpinių čia originaliai nėra, viskas sandarinama silikonu/skysta tarpine/ir kiti pavadinimai, priklausomai nuo servYzo ar žmogaus. Žinoma, naudoju geriausia, Victor Reinz gamybos.
Naujasis velenėlis jau įmontuotas į laikiklį, šalia liūdi ir senasis, jam tai paskutinė diena ant stalo, toliau tik metalo laužas…
Dar bendras vaizdas prieš uždedant:
Nuotraukos apačioje matosi, kad turbinos šiluminė izoliacija tokia… aptrupėjus, ar kaip čia, vienu žodžiu, lupam ją lauk ir keičiam nauja, nes tokios naudoti jau nebegalima. Ir vėl, originalios dalys važiuoja laaabai ilgai. O kol važiuoja tęsiam surinkimą. Taigi, uždėjus velenėlio laikiklį reiktų uždėti diržą ir būtų viskas, bet pagalvojau – o kada aš dar čia prikišiu nagus, gal geriau dėti ir naują diržą. Nu… Gerai. Bet jei jau bus naujas diržas tai reiktų ir naujo įtempėjo jam. O kad jau naujas įtempėjas tai reikia ir visus guoliukus pakeist, tuo pačiu diržu dar sukasi ir vandens siurblys, kur antifryzą varinėja, nu tai ir tą ta pačia proga reik pakeist. Reiškia jamam visą komplektą (gerai, kad yra rinkinys su visom reikiamom dalim) ir keičiam. Bet – skirstymo diržas yra po generatoriaus/kondicionieriaus diržu, norint pakeisti skirstymo diržą pirmiau reikia nuimti generatoriaus diržą. Irgi nesudėtinga, nuėmiau, bet vėl pagalvojau „o kada dar aš čia prieisiu jį pakeist, keičiam, kad jau nuiminėju”. Ir vėl prasidėjo ta pati muzika – jei jau keičiam diržą, tai reikia keisti ir įtempėją, jei jau įtempėją… Ну и понеслось… Gerai, kad ir generatoriaus diržo keitimui yra pilnas rinkinys, su viskuo kas priklauso. O kai jau viskas pakeista – atvažiavo ir dar daugiau dalių ;).
Galima tęsti surinkimą. Pakeitus turbinos šiluminę izoliaciją galima baigti surinkimą uždaryti kapotą. Bet taip darytų gal koks dėdė Vasia iš trečio garažo, o aš dar apčiupinėjau visus prieinamus laidus. Ir gerai, nes:
Radau pratrintų laidų, juos, žinoma, užizoliavau, kai kuriuos, dar nepratrintus laidus papildomai apvyniojau tam skirta medžiagine izoliacija. Laidų paieškos ir surinkimo eigos vaizdeliai:
Kaip gi be atitinkamų lipdukų !!!
Ir besikrapštydamas apie radiatorių (nes reikėjo išimti, kad pakeisti turbinos šiluminę izoliaciją) pastebėjau, kad užstrigęs radiatoriaus ventiliatorius. Šiaip ne taip išmontavau, čia truputį sunkiau, nes siaura vieta ir rankoj turi būti kokie 4-5 sąnariai, o ne viena alkūnė ir riešas. Išėmus paaiškėjo kaltininkas – ventiliatoriaus varikliuko korpusas vienoje vietoje parūdijo, rūdys išsipūtė, pakėlė magnetus, o tie įsirėmė į rotorių, nu ir tam jau nebebuvo kur dingt, teko nebesisukt. Dar šalia ventiliatoriaus pamačiau kokią tai dėžutę ir sugalvojau, kad man visai smalsu pamatyt, kas viduje.
Būūū… Žalėsiai. Vienas laidas visai nutrūkęs. Gerai, kad įkišau nosį, reiks ir čia sutvarkyt. Ir draugas ventiliatorius:
O laidus prasiardžiau, visus sukorodavusius ar pajuodusius po izoliacija nukirpau. Bet dabar pritrūko jų ilgio, tai reikia primontuoti naujus galiukus. Žinoma, visi sujungimai lituojami ir užtraukiami termokembriku su klijais.
Bejunginėjant laidus, pamačiau, kad yra dar vienas blogis – ventiliatriaus variklio srovę ribojantis rezistorius ir sukorodavęs, ir termoapsauga suveikus, taigi, nebeveikia ir pats rezistorius. Šita detalė buvo pas tiekėją, tai iš karto gavau naują:
Darbo vieta ir kur viskas surinkta, suvyniota ir beveik paruošta sudėti atgal (trūksta vienos jungties):
Ventiliatoriaus bandymai patvirtino teisingą veikimą visais režimais, dabar jau galima uždaryti kapotą ir laikyti, kad prapūsto purkštuko remontas baigtas.
O kodėl paskutinis ? Nes po remonto praėjo technikinę ir mūsų Pežukas perleistas kitam savininkui…
ELM 327 Bluetooth diagnostikos adapteris 2019.02.22 at 15:09
Šiandien gavau štai šitą diagnostikos adapterį iš AliExpress:
https://www.aliexpress.com/snapshot/0.html?orderId=97546412976059&productId=32848984226
Pagal aprašymą:
Mini Elm327 Bluetooth OBD2 V2.1 OBD 2 Car Diagnostic-Tool Scanner Elm327 OBDII Adapter Auto Diagnostic Tool Car code Reader
Kažkaip netikėjau, kad porą eurų kainuojantis žaisliukas iš tikrųjų bus V2.1 versijos, parašiau pardavėjui ir tas užtikrino, kad tikrai V2.1, taigi, užsisakiau. Kol laukiau mintyse jau kūriau tekstą, kurį dėsiu į disputą dėl pinigų grąžinimo, tipo nepalaiko tas žaislas deklaruojamos versijos, įsivaizdavau kaip pardavėjas verks ir pėdins kažkur toli smulkiais žingsneliais. Ir ką, dabar mintyse atsiprašiau 😀
Peugeot 206 VAN šyna 2018.03.07 at 14:24
Kažkaip pasigedau informacijos Internete, apie prisijungimą prie Peugeot 206 informacinio tinklo, VAN – Vehicle Area Network. Pirma mintis yra tokia – atliko man nuo mašinos ekraniukas, kuriame buvo rodoma visokia informacija (radijo, durelių atidarymo ir t.t.). Atrodo va taip:
Taigi, pagalvojau, kad reiktų jį truputį „pareverseengineerinti”, čia toks naujadaras, kilęs iš „reverse engineering„. Visų pirma prasiėjau per pajungimo lizdą, kad išaiškinti kontaktų reikšmes.
Dabar, kai jau daugmaž aišku, kas kur jungiasi, galima pradėti daryti bandymus. Gal nesprogs. Bet, kol nepamiršau, trumpai apie lentelė. Po kontakto numeriu spėtina/tikra kontakto reikšmė, žemiau kur tas kontaktas pajungtas ekraniuko bloko viduje ir komentarai. AMIS čipas – tai VAN kontroleris MTC-30521, aprašymas čia. SAGEM – pagrindinis procesoriukas ir displėjaus valdiklis. Detalesnės informacijos nėra, bet iš jo 80 kontakto valdosi ekrano apšvietimas („backlight”). Turbūt PWMu. Duomenų greitis – 125 bodai (baud), arba 125 kHz. Tą man padėjo nustatyti oscilografas. Kadangi oscilografas protingas (Rigol MSO2072A su visom atrakintomis funkcijoms), o signalas laaabai panašus i CAN, pabandžiau dekoduoti siunčiamą informaciją. Gavosi, aišku, šnipštas. Tiksliau, dekoduoja, bet labai jau kosminiai duomenys… Bet žinant, kad pas 2005 metų mašiną gali būti VAN, CAN arba VAN-CAN tinklas – nieko stebėtino, kad neteisingai iškoduoja ne CAN standarto duomenis. Čia panašiau į VAN, nors hardwariniame lygyje jis atitinka CAN, bet programiškai ten gali būti bet kas, ką sugalvojo gamintojas. Tuomet smalsu prisikabinti prie ekraniuko, ir pabandyti gauti neapdorotus VAN duomenis. Dėl to nereikia naudoti CAN kontrolerių (pvz., MCP2515), o imti grynus duomenis iš CAN interfeisinių mikroschemų (pvz., TAJ1050, MCP2551). Lemona vietoje turėjo MCP2551 tai tą ir paėmiau. Kad būtų dar greičiau – viską sukabinau ant Arduino Uno + Velleman VMA201 maketinės plokštės skydo. Jungimas pagal aprašymą:
MCP2551 kontaktai > Arduino/displėjaus kontaktai:
- TXD > Arduino D11;
- VSS > Arduino GND;
- VDD > Arduino +5V;
- RXD > Arduino D10;
- Vref > NC;
- CAN_L > 4 ir 5 displėjaus modulio kontaktai (sujungti viduje, PCB takeliu);
- CAN_H > 17 ir 18 displėjaus modulio kontaktai (sujungti viduje, PCB takeliu);
- Rs > Arduino GND (gal nebūtina visai jungti).
Žinoma, displėjaus ir Arduino GND kontaktus irgi reiktų į krūvą sujungti (jei maitinimas nuo skirtingų šaltinių). Taigi, „geležinė” pusė jau padaryta, dabar reikia programinės. Kadangi čia ne tikrasis CAN protokolas, tai ir visi Arduininiai pavyzdukai su CAN nuskaitymų greičiausiai neveiks arba rodys kosmosus. Bet geras dalykas tas, kad Arduino ir MCP2551 bendrauja paprastu serijinių duomenų ryšiu (RX, TX) – taigi, imkime ir skaitykime duomenis iš RX kontakto, paprasta, bet bus „gryniakas”. Programėlė labai trumpa:
#include <SoftwareSerial.h> SoftwareSerial MCP(10, 11); // MCP2551 prijungtas prie Arduino pinų RX (D10 <> 4), TX (D11 <> 1) void setup() { Serial.begin(57600); // Sujungimo su Arduino greitis MCP.begin(125000); // Sujungimo su MCP2551 greitis } void loop() { if (MCP.available()) { // Jeigu atėjo pranešimas iš MCP2551 for (int i = 0; i <= 7; i++) { // Skaidom po vieną segmentuką Serial.print(MCP.read(), HEX); // Rašom skaičius HEXu Serial.print(":"); // Tarp skaičių dvitaškis } Serial.println (" "); // Permeta kursorių žemyn, sekančio nuskaitymo įrašymui } }
Iš komentarų turėtų būti aišku, kas čia kur. Rezultate gavau iiilgą duomenų stulpelį (796 įrašai), bet išfiltravus unikalių įrašų yra tik 20. Sąrašas yra čia, Excel failiuke. Dar, spėju, tie įrašai, kurie prasideda ne A8, gali būti tiesiog trukdžių iškraipyti ir juos gal galima būtų išmesti. Chm, įdomu, o ką reikia nusiųsti ekraniukui, kad ką nors parodytų. Turbūt teks prisigaudyti duomenų iš Pežuko…
BMW E46 2001 m 320d šviesų reguliavimo blokas 2017.01.23 at 13:41
Postas daugiau man pačiam, kad nepamirščiau kas padaryta ir ką dar galima padaryti. Taigi, turim remonte BMW šviesų reguliavimo bloką. Protingas visas, kompiuterinis, o neveikia keleivio pusės trumpos šviesos. Prieš tai dar kartais dingdavo šviesų aukščio reguliatoriaus steperių valdymas. Pats valdymo interfeisas atrodo taip:
PCB vaizdas iš viršaus:
Tas didelis blynas – valdiklis su kosmine markiruote – ZC419967CFN4. Turint galvoje, kad šalia yra BMW logo – šita markiruotė bus BMW išmislas, o tikroji, Motorolos, markiruotė turėtų būti 68HC11P2. Tas mažiukas, tarp dviejų kondensatorių apačioje – ELMOS 10026A, K-šynos (K-Bus, K-line, ir kiti pavadinimai) siųstuvas/imtuvas. Gali būti ir 10026B. O viršuje, prie raudono kondensatoriaus – HEF4538B, loginių elementų rinkinys, dvigubas precizinis multivibratorius. Toliau 8 vienodos mikroschemos prie radiatorių – BTS736L2, du protingi tranzistoriai su grįžtamuoju ryšiu viename korpuse. Šiaip, jeigu nedega lempos ar neveikia kažkas kitas, ką jie valdo, spėčiau, kad nukepė tranzistorius. Bet… Įtariu čia ne tas atvejis. Viduryje, po metaliniu radiatoriumi – šviesų aukščio steperių reguliatorius. Koks – nežinau. Reiktų nulupti radiatorių…
PCB iš apačios:
Čia ne taip daug detalių – du didesni čipukai BTS710L1, keturi protingesni tranzistoriai viename korpuse, atsakingi už lempų ir šoninių posūkių junginėjimą. Šalia jų dar du protingi tranzistoriukai BSP350, irgi lempas junginėja (apatinis centrinis stopas, viršutinis valdo priešrūkinių lempų relę, dar kažkurią lempą galinėse farose). O tas vienas tranziukas atskirai – irgi BSP350, bet įjungia lempą „multiswitch assembly”. Toliau tik neaktuali SMD smulkmė…
Ok, grįžtam prie temos – nedega lempa… Kaip ir kiekvienam remontui – jeigu nori remontuoti daiktą, turi žinoti, kaip jis veikia. Taigi, po truputį susirašiau, ką kuri mikroschema daro, per kuriuos kontaktus ir kas ją valdo. Po to jau labai paprasta rasti kuri mikroschema pakepus. Štai rezultatas:
© – Dainiaus.lt. Taigi, čia surašyta ką kuri mikroschema valdo. Turint galvoje, kad tos mikroschemos – du protingi tranzistoriai vienam korpuse, jos valdo po du dalykus (nebent lygiagretus jungimas, yra ir tokių, srovės paskirstymas, kaitimo mažinimas). Ir tuo pačiu didelėj jungtyje sužymėti kontaktų numeriukai. Darbas nesunkus, bet laiko užima. Tuo labiau, kad beveik visus kontaktus „doublecheckinom” smaigstydami pliusą į jungtį ir žiūrėdami ar dega kas nors.
Visas tas mikroschemas patikrinau, visus išėjimus, viską, nu viskas gerai… O lempa nedega. Padavus pliusą tiesiai į jungtį – lempa dega. O vat lempų blokas – neįjungia… Ir vėl minkėm tai PCB, tai aprašymus, sukom galvą, vos ne pravodkę lupt ruošėmės… Finale viskas paaiškėjo. Kaltininkas yra čia.
Volvo V70 audio stiprintuvas 2016.09.15 at 19:03
Papuolė remontui gamyklinis audio stiprintuvas iš Volvo V70. Pirminis gedimas turėjo būti didelė korozija. Natūralu – stiprintuvas gyvena po keleivio sėdyne, kaista, vėsta, o ten buna drėgna, kondensuojasi vanduo, žiemą gal dar ir druskų papuola. O galutinai jį „damušė” antifryzas iš pratrūkusio pečiuko radiatoriaus. Reiktų pabandyti suremontuoti. Tokiam atvejui, pirmas darbas – valymas. Pirminė išvaizda:
Kitoje pusėje išvadiniai elementai, jeigu po jais prasibrovė korozija – išvalyti sunkiau. Čia mums į pagalbą skuba:
1. Wurth oksidų ploviklis Art. Nr. 0893 60H/LT
2. Wurth kontaktų ploviklis Art. Nr. 0893 65.
3. Dantų šepetukas.
Po kurio laiko PCB jau atrodo va taip:
Kai abi pusės jau nuvalytos, koroziniai užtrumpinimai pašalinti, reikia pabandyti ar veikia. Tam paprastai reiktų pajungti maitinimą, audio signalą ir kokį nors išėjimo indikavimą (kolonelę arba mano atveju – oscilografą). Dėl kontaktų reikšmių Internetas nepadėjo, bet nesudėtingai atkasiau pagal PCB.
Taigi, prijungiam maitinimo pliusą ir minusą, iš dažnio generatoriaus pašeriam kokios nors audio dažnio sinusoidę, o oscilografe žiūrim išėjimą. BUM !!! nebuvo, bet oscilografas irgi nieko nerodo… :(. Reiškia yra dar bėdų. Pirma mintis apie tą DIN5 lizdą, ten per vidurį yra sužadinimo kontaktas (CTRL), dar vadinamas Remote ON ir panašiai. Kad stiprintuvas veiktų, ten reikią paduoti maitinimą (+12V). Šitą vietą buvau praleidęs, ok, pajungiau. Bum irgi nebuvo, stiprintuvas tuščia eiga valgo 0,2A prie 14,4 V, bet išėjimas negyvas. Ties šituo momentu jau aišku, kad yra bėdų. Kadangi stiprinimas vyksta keturių TDA1514A pagalba, nėra ko prie jų lysti – praktiškai neužmušamos… Bet maitinimas dvipolis, o tam reikia specialaus maitinimo šaltinio. Šitas stiprintuvas tokį ir turi, impulsinis maitinimo šaltinis, kuriam vadovauja SG2525A. Taip taip, čia būtent ta mikroschema, kuri pirmoje foto užsiaugino rūdžių kalną. Ant išėjimo kojų, beje. Gal nurūdijo? Bet ne, pratestavus viskas su kontaktais gerai. O vat su vadovavimu… Abiejų pečių oscilograma:
Štai ir neveikimo priežastis. Vienas petys dirba gerai, gražūs stačiakampiai impulsai. O kitas nedirba, kažkokie impulsiukai 100 mV skalėje… Reiškia maitinimo blokas nedirba, TDA stiprintuvai negauna teisingo maitinimo (nematavau, bet kokį nors vienpolį vis dar gali gauti), ko pasekoje nėra jokio signalo išėjime. Keičiam SG2525A. Kol laukiu mikroschemos dar prasiėjau per kitus komponentus. Pasirodo nukepus ir 18 Ω varža ir maitinimo bloko tranzistorius.
Net išdegė apskritimukas ant PCB. Originalių tranzistorių gavimas toks truputį problematiškas, taigi užsakiau truputį geresnių porelę – STP55NF06.
2016.10.14
Atvažiavo tranzistoriai, taigi, viskas surinkta pakartotinai nuvalyta su chemija ir paruošta lakavimui. Prieš lakavimą maitnimo bloko bandymas:
Štai ir viskas tvarkoje, abu maitinimo bloko pečiai dirba tvarkingai, tuščia eiga prie 12,4V stiprintuvas valgo 1A, niekas nesproginėja ir nedega :).
Lakavimo darbai:
VDO RD3-01 tobulinimas 2016.03.29 at 09:32
VDO RD3-01 automagnetola, naudojama įvairiuose prancūzuose. Iš vidaus atrodo va taip:
Šitame grojiklyje galinį stiprinimą daro TDA7385 stiprintuvas, Flexiwatt 25 korpuse.
Pagal aprašymą – 4 x 23W į 4 Ω prie 14,4V. Taigi, o kolonėlės 160 W. Chm, gal dėl to joms truputį trūksta galios :D? Aišku, iš 14,4V daugiau galios ir neišeis padaryt, dėl to reiks suprojektuoti ir pagaminti specialų Hi-End stiprintuvą, kuris pakeis originalų. Yra mikroschema, kuri gali pakeisti šitą ir duoti truputį daugiau galios – TDA7850 (be A raidės gale, skiriasi korpusai, reikia Flexiwatt25, o su A raide būtų Flexiwatt27), 4 x 30 W į 4 Ω prie 14,4 V. Taigi, pirmas darbas gaunant papildomus 7 W į kanalą – pakeisti galinį stiprintuvą. Neatitinka tik 25 kontaktas, kurį šiuo atveju tiesiog nukirpau. Toliau – linijinių išėjimų pajungimas į išorinį stiprintuvą, kuris jau gali būti labai galingas. Tik bėda, linijinių išėjimų tai nėra, reiks pasidaryti :). Pirmu darbu reikia susirasti kontaktų reikšmes.
Štai, čia aiškiai matosi, kad į stiprintuvą signalas ateina per IN1, IN2, IN3 ir IN4. Va čia ir ateina tas Line_out, kurį reiktų išsivesti į išorę. Dar niuansas, į čia signalas turėtų ateiti po filtrų, kuriuos reiktų patikrinti (tiksliau jų pralaidumą). Pagal SAA7708H DSP (Digital Signal Processor) aprašymą, tarp DSP ir galinio stiprintuvo yra tokia filtrų schema:
FLV – Front Left audio voltage output of the FADER DAC
FLI – Front Left audio current output of the FADER DAC
Kadangi visi kanalai vienodi, tai kalbėsime tik apie vieną. Reali schema neatitinka duotos aprašyme – R27 vietoje 100 Ω įdėtas 3,3 kΩ rezistorius, C37 nėra iš viso, C41 ne 2,2 μF, o 100 nF. Toliau vietoje pajungimo į galinį stiprintuvą yra dar RC filtras – 100 Ω ir 19 nF. Taigi, reali vieno kanalo schema tokia:
Bet filtrai mums kol kas neaktualu, nes dabar reiktų paleisti signalą į išorę. Tik nuo kur jungtis ? Šiaip paprasčiausia būtų jungtis nuo galinio stiprintuvo įėjimo, bet ten toks kosminis filtras (100 Ω ir 19 nF)… Toliau turim dar kondensatorių ir rezistorių, o vat juos galima ir reiktų palikti, nes bus nuolatinės srovės nufiltravimas ir srovės ribojimas. Išvada aiški jungtis reiks tarp C41 ir 100 Ω rezistoriaus, o patį 100 rezistorių – išlituoti ir prilituoti tik vieną pusę (kad nepasimestų, bet ir nesujungtų signalui kelio). Taip originalus galinukas sau ramiai rūkys, kol visą darbą atliks papildomas stiprintuvas. Nesunkiai atsekami ir išėjimai:
OUT1 – Front Left (priekinis kairys)
OUT2 – Rear Left (galinis kairys)
OUT3 – Front Right (priekinis dešinys)
OUT4 – Rear Right (galinis dešinys)
Štai, dabar atitinkamai sužymimi ir įėjimai (IN1 – OUT1 ir t.t.).
Nebaigta 🙂
Peugeot 206 door lock repair 2016.01.22 at 16:21
Writing this post in English, as this way more people would find and read the article. So, the door lock malfunction was indicated in radio screen, saying „Right doors open”. Secondary malfunctions:
Dome lamp blinking constantly, when turned on.
Remote lock on the key not working – locking the car and then unlocking.
Forgotten key in keylock reminder not working.
So, the easy repair would simply replace the door lock, but paying some significant amount of money for half an hour work is not work it. So, if you have the same problems – try this method. First of all, you should take out the locking mechanism. Its easy, 3 bolts and some hooks to unhook.
A bit dirty, but already on the table.
Top view. The target is to take the gray part off, it is sealed with ultrasonic welder, but take a screwdriver and put a little effort on this. For me it was not hard to pop it open, just find the right spot to put the screwdriver between gray and black parts on the housing and it will snap off step by step.
The dark side of the moo… aa… Door lock.
So, you can see the motor, that does the locking and unlocking. The car knows if the door is closed or not, locked or not, by two little sliding switches. They are located under that black cover. You don’t even need to remove the cover to fix this. You can see the white switch and black switch. Black has something like rubber around it – that’s the repair. This switch is responsible for sending the closed door signal to the car.
The switches are switched by this metal „leg”, and naturally, this metal rubbed plastic switches for a long time, so, now one switch is not pushed enough to close the circuit and let the car know that doors are closed. So, I just put some heat shrinking tube on it and some hot air did the rest of the job. Be careful not to melt the switch. And you can put something else there, the target is to make switch thicker, so it will be pushed longer distance and make a good contact.
That’s it, put some grease on the moving parts and superglue the housing.
Blogas, blooogas kontaktas… 2015.05.15 at 12:18
Trumpa žinutė tiems, kas tinginiai, kaip ir aš :). Kibiriuko artimųjų šviesų lemputė vis nustodavo degus, bet barkštelėjus užsidegdavo.. Iki kito karto. Natūralu, kad dėl blogo kontakto. Rezultatas:
Kodėl ? Ogi dėl blogo kontakto atsirado didelė varža, lemputė 12V 55W, t. y. apie 4,5 A. Jeigu kontakto varža patapo, tarkim 10 Ω, tai ant jo išsiskyrė I^2*R šilumos, 4,5^2*10 = 202,5 W šilumos. O dar ir pati lemputė kaista, plius uždara erdvė… Vat ir turiu ištirpusį lemputės lizdą ir vieną iš kontaktų. O galėjau iš karto pakeisti kontaktėlius naujais…
