Category / Elektronika

Keraminių kondensatorių tipų iššifravimas 2018.02.08 at 16:57

Žemiausia
temperatūra
Aukščiausia
temperatūra
Maksimalus pokytis
temperatūros ribose
Z +10 2 +45 A ± 1,0 %
Y -30 4 +65 B ± 1,5 %
X -55 5 +85 C ± 2,2 %
6 +105 D ± 3,3 %
7 +125 E ± 4.7 %
8 +150 F ± 7,5 %
9 +200 P ± 10 %
R ± 15 %
S ± 22 %
T + 22, – 33 %
U + 22, – 56 %
V + 22, – 82 %

Skytec SKY-1500II remontas at 12:46

Papuolė į rankas toks Skytec gamintojo SKY-1500II „rackinis“ stiprintuvas. „Rackinis“ – nes skirtas montuoti į 19 colių serverinę spintą, nuo angliško pavadinimo „rack“ vadinamą „rackine spinta“. Ten stiprintuvas gyventų su serveriais ir kitais įrenginiais, pašerdamas audio signalą į, tarkim, ofiso lubines kolonėles. Arba admino kambarį bumbsėtų S90-F. Atrodo jis va taip:

Lyg ir gražiai LEDais šviečia, bet parametrai tai tokie kukliai nekuklūs:

Power stereo 8 ohm: 2 x 500Wrms
Power stereo 4 ohm: 2 x 750Wrms
Power in Bridge 8 ohm: 1500W

Specifications:

A high standard 2x750W stereo amplifier using a more stable circuit with SMT technology standing for a high power output. With low noise level and wide frequency response. Excellent quality-price ratio. Suitable for 19″ rack-systems. Perfect for use in disco’s, bars, clubs, on stage etc.

  • High quality 2x750W stereo amplifier
  • Stereo and bridge mode
  • Clip LEDs for indicating overload
  • Ground lift switch
  • Perfect DC output protection
  • 19″ rack mountable
  • RCA and 6.3mm Jack inputs
  • NL2 speaker connectors, 6.3mm Jack and terminal outputs
Frequency response 10Hz ~ 20kHz ( ±1.2dB)
Signal to noise ratio >90dB
Damping Factor >250
Slew Rate 30V/us
Crosstalk >70dB
Input sensitivity 0.77V
Input impedance 20kOhm
Power Supply 220-240Vac / 50Hz
Dimensions 482 x 295 x 88mm
Weight 6.6kg

 

Reklama, kaip visada, graži, bet ar jo transformatorius turi 1500W sveikatos ?

Viduriai atrodo va taip:

Viskas kaip ir tvarkinga, gražiai susukta, laidai nesimaskatuoja, ventiliatorius ventiliuoja. Bet, pasak istorijos, nėra garso. Atidžiau pažiūrėjus matosi ir gamintojo „kokybė“:

Ten, prie 5W rezistoriaus ir tranzistoriaus, prie mažesnės pilkos varžos – kas per lydmetalio snarglys ? Likutis nuo litavimo bangos ? Stebėtina, bet net ir su tuo snargliu stiprintuvas turėjo veikti, nes panašu, kad ne jis kaltas dėl gedimo. O gedimas kaip visada paprastas – vienas kanalas negroja, numuštas galas… Šį kartą pramušti tik galiniai tranzistoriai, tai beliko juos pakeisti.

Vėl grįžtam prie reklamos… 1500W sakai ? Chm, o kodėl tada galiniai tranzistoriai, 2SA1941 ir 2SC5198 rekomenduojami montuoti į 70W galios Hi-Fi sistemas? Su tinkamu aušinimo, žinoma galima išpešti ir daugiau, bet vis tiek aš apsiribočiau 100W į kanalą galia. Bet – pakeitus galinukus garsas atsirado, visa kita lyg ir veikia teisingai. Paprastas, bet geras stiprintuvas, kol nepradedi iš jo reikalauti 2x750W. Tuo labiau, kad surinktas patogiai – iš moduliukų. Būtų nesudėtinga pakeisti kokiu nors D klasės moduliu iš DX.com ar eBay.

Sony STR-DB 940 remontas 2018.01.19 at 14:40

Daug nerašysiu, nes, po teisybei, visko jau ir neatsimenu – čia buvo iš tų remontų, kurie tęsiasi labai ilgai. Ilgumas ne gedimo sudėtingume, o mano užimtume ir detalių gavime. Ok, principe gedimas buvo tame, kad stiprintuvas neįsijungė. Visai. Visų pirma apkaltinau budintį maitinimo šaltinį ir pradėjau ardymo darbus. Ardosi nesunkiai, viduriai atrodo taip:

Nedidelė, bet maloni smulkmena – korpuso barškėjimas pritildytas plastiko intarpais:

Ok, grįžtam į temą. Remontas… O ką remontas, patikrinus paaiškėjo, kad budintis maitinimas gyvas. Tuomet prisikni… Prisikabinau prie On/OFF mygtuko, gal tas nesuveikia. Bet neatspėjau – ten viskas gerai, tiesiai iš procesoriaus ateina pullupinti +5V, kurie, paspaudus mygtuką, pradingsta. Nusiminiau aš ties šituo momentu, nes jeigu procesorius nereaguoja į mygtuką – panašu, kad biškį pagedo pats procesoriaus įėjimas. Kad būtų aiškiau apie ką kalba eina, blokinės schemos dalis:

Čia yra ir tas ON/OFF mygtukas (S101) ir procesorius IC102. Kažkur ties šita vieta numečiau tą resyverį į kampą ilgesniam laikui. Vėl atsidus ūpui pasikrapštyti įjungiau tą galvos dalį, kuri vadinasi smegenys (kiek ten jų bebūtų) ir eksperimento labui pajungiau maitinimą tiesiai pagrindiniam transformatoriui T901. Per jį užsimaitino procesorius (per IC1205) ir, kaip keista, viskas užsikūrė ir veikia. Ok, pajungiau vėl viską kaip turi būti originaliai – neveikia. Jau pradėjau įtarti, kad šuo pakastas kažkur ties budinčiu maitinimu. Truputį padidinta blokinės schemos dalis:

Taigi, logika paprasta – budintis maitinimas, per Q1205 ir D1211 turėtų užmaitinti procesorių, kuris, paspaudus mygtuką, duoda komandą įjungti relę ir pagrindinį maitinimą. Tikėjausi, kad banaliai numiręs diodas neduoda aliektros procesoriui, bet ne, netikėlys, gyvas ir viską perduoda. Hrrr. O kodėl tada pajungus tik pagrindinį transformatorių viskas veikia ? Užsimaitina tas pats procesorius, tik ne per D1211, o per D1208. Vis tiek, gedimas yra kažkur čia. Pradėjau įtarti, kad ta RESET mikroschema (IC1206) čia įdėta ne taip sau. Detalesnė analizė parodė, kad tai NJM2103M mikroschema, skirta sistemos perkrovimui, esant įtampų neatitikimui nustatytoms. Nors iš tikrųjų, čia ji dar dirba ir kaip maitinimo šaltinis.

Gabalas schemos kuris parodo, kaip čia viskas suraizgyta. Anksčiau aptartas D1211 diodas ir nelabai aptartas tranzistorius Q1205 šitoje vietoje dalyvauja budinčiame maitinime. Taigi, IC1206, ta netikus NJM… mikroschema, C komparatoriuje jaučia išėjimo įtampą (po daliklio R1271/R1278 ir kažkodėl pridėto rezistoriaus R1269 – gal nebuvo tinkamo nominalo, tai konstravo iš dviejų rezistorių). Jeigu per mažai – atidaro tranzistorių, jeigu per daug uždaro, ir taip pulsuoja apie 6,2V, kurie maitina mikroprocesorių budinčiame režime. Teorija tokia, būtų labai gražu, jei to maitinimo nebūtų, bet jis, netikša, yra. Tai kodėl neveikia procesorius ??? Kažkaip, visai netyčia, pamačiau, kad ta mikroschema turi ir daugiau „kojų“. O ką jos daro ? Ypač komparatoriai A ir B. O jie, žulikai, irgi tikrina budinčias įtampas ir, jeigu kas netinka, paleidžia didelį RESET signalą, kuris neleidžia veikti procesoriui. Patikra parodė, kad iš tikrųjų, RESET signalas aktyvus ir blokuoja visų procesorių darbą, juos perkraudamas. Iš to, loginės sekos pagalba, sugalvojau – o tai jeigu yra RESET signalas, reiškiantis, kad kažkuri įtampa netinka, tai kuri būtent netinka ir kodėl. Susidomėjau, o kas čia per maži skaičiukai prie mikroschemos kojų ? Pradėjau įtarti, kad čia yra įtampos, kurios turi būti, stiprintuvui veikiant teisingai – beliko tik viską pamatuoti ir turėčiau rasti kažkurią įtampą neteisingą. Tas matavimas nėra toks labai lengvas, IC1206 gyvena labai nepatogioje vietoje, po PCB, tai teko prisilituot laidukus ir tik taip pamatuoti. Chm, pamatavus atsirado klausimas – o kodėl yra RESET signalas, jeigu visos įtampos teisingos ? Skirtumas buvo tik 0,1V ribose, kas tikrai negali pakelti tokio didelio aliarmo. Tai jau turbūt akivaizdu, kad mikroschemai pasimaišė protelis, o gydymas labai paprastas – keitimas. Čia turėčiau padaryti diiiidelę ir storą pauzę, nes NJM2103M pas normalius tiekėjus neparduodama, tipo pasenus, negaminama, nėra tiekimo ir t.t. Bet užtai iš AliExpress pavyko užsakyti ir po gero mėnesio gauti net dvi. Pakeisti SO-8 korpuse gyvenančią mikroschemą nėra sudėtinga, tai labai nesiplėsiu, bet esmė – pakeitimas irgi nepadėjo. Matomai ir ta gauta mikroschema su gliukais. Sekantis sprendimas paprastas – kadangi visos įtampos geros pjaunu RESET koją nuo mikroschemos, nebebus to signalo ir viskas turėtų veikti. Ir ką – padėjo, viskas veikia.

Nei dūmų,
nei ugnies,
radijas groja,
visi šoka ir dainuoja.

Va toks ketureilis gavosi. Stiprintuvo SN: 6612047.

Informacijos šaltiniai:

  1. Remonto žinynas.

Naujas Texas Instruments LDO žinynas 2017.12.04 at 09:31

Naujas Texas Instruments LDO žinynas yra čia.

Operacinių stiprintuvų schemotechninis žinynas iš Texas Instruments 2017.10.24 at 12:26

Trumpas, informatyvus ir galbūt kam nors praversiantis žinynas yra čia.

HP ProBook 4520s remontas 2017.10.14 at 14:44

Ilgai pas mane šitas kompiuteris dirbo praktiškai 24/7/365, laisvu laiku atlikdamas SETI projekto skaičiavimus ant 80% CPU apkrovos. Po to truputį pagedo, bet vietoj išmetimo nusprendžiau pabandyti atgaivinti ir tuo pačiu atnaujinti. Standartinis dalykas tokiam atnaujinimui – maksimalus RAM kiekis ir SSD diskas. Vien tai padėtų paspartinti kompiuteri kelis/keliolika kartų. Tuo pačiu sugalvojau pakeisti pagrindinį procesorių į galingiausią palaikomą. Gavosi taip:

CPU:

Senas: Intel Core i5 460M Processor 3M Cache 2,53 GHz
Naujas: Intel Core i7 620M Processor 4M Cache 2,66 GHz

HDD:

Senas: 320GB, 5400 RPM, berods Fujitsu gamybos
Naujas: SSD 500 GB, Crucial_CT525MX300SSD1
Plius: vietoje DVD sumontuotas laikiklis su 2 TB HDD, ST2000LM015-2E8174

RAM:

Senas: 4 GB
Naujas: 2×4 GB, Hynix HMT351S6CFR8C-PB

WiFi:

Senas: Atheros 9285G 802.11b/g/n 1×1 WiFi Adapter
Naujas: Intel 622ANHU Advanced N WiFi Card

Ne viskas čia taip gražiai sulipo ir veikia, bet apie viską paeiliui. Pradžiai tai, kas nesukėlė problemų.

RAM – viskas OK, sudėjus veikia iš karto. Niuansas – būtinai turi būti dvipusis RAM, t.y. atminties mikroschemos iš abiejų pusių. Su viengubu RAM neveikia. RAM klaida indikuojama Caps Lock mygtuko LED mirksėjimu (berods 3 mirktelėjimai).

HDD – SSD puikiai tilpo ir veikia be ypatingų šamaninimų. Su antro HDD instaliavimu buvo niuansų – būtina buvo BIOSe išjungti „Virtualization Technology“ ir teisingai nustatyti HDD laikiklio jungikliuką. Po to Win 10 pamatė prijungtą HDD, susiformatavo, viskas OK.

CPU – jokių bėdų, veikia iš karto.

WiFi – čia jau norėjau pradėti šokius su būgneliais, bet apsigalvojau. Reikalas tame, kad HP ir kiti gamintojai įsiuva BIOSe „leidžiamų“ priedų sąrašą, ir negalima prijungti nieko kito, tik tai kas tame sąraše. O kad jis 7 metų senumo tai niekam nerūpi. Taigi, geriausia Intelio pusinė miniPCI WiFi korta nepraėjo patikros su pranešimu „104 – unsupported wireless network device detected. System Halted. Remove device and restart.“ Hrrrr. Protingi žmonės rado tam dalykui vaistų – redaguoja BIOSą, nors tą padaryti nėra lengva, plius finale ne viskas veikia taip, kaip reikia. Teko rinktis geriausią kortą iš leidžiamų, pirkau eBay už ~3,5 € su siuntimu ir vis tiek gavosi geras atnaujinimas.

Kad jau daug ardymo buvo, tai viską pilnai išardžiau, korpusą „išskalbiau“, pagrindinė plokštę nuvaliau ir surinkau viską į krūvą.

O paskui prasidėjo bėdos. Tiksliau viena – išsijungia. Pats. Neprognozuojamai ir visiškai atsitiktine tvarką. Bet pagal išsijungimo pobūdį panašu, kad perkaista. Užkrovus didelį buitinį ventiliatorių Burn-In testas laisvai sukosi apie pusvalandį, nuėmiau ventiliatorių ir po minutės laptopas apalpo. Pravėsęs vėl veikia, bet be papildomo aušinimo tik 3-7 minutes. Pirma mintis – perkaista CPU arba GPU, nes nuo jų buvau nuėmęs radiatorių. Gal kokia prasta termopasta papuolė, gal neprisispaudė ir panašios mintys. Ėt, lupam radiatorių vėl. Chm, gal termopasta ir nebuvo pati pačiausia, bet bent jau ne gryna silikoninė, su „blizgučiais“, nors ir nežinau ar ten sidabro ar aliuminio dulkės. Nu bet dėl visa ko, ir beje labai rekomenduoju – CPU ir GPU pertepti Thermal Grizzly Hydronaut TG-H-030-R-RU termopasta (11,8 W/mK!). „Užgazavus“ CPU temperatūra kokiais 7-8 laipsniais mažesnė. ĮspūdyYYynga :D. Ant maksimalios apkrovos nelabai kyla virš 65º C.

Bet vis tiek lūžinėja. Kažkas kaista, reikia ieškoti. O tam geriausias pagalbininkas – termovizorius. Taigi, lupu lauk vidinę plastikinio korpuso dalį, lieka tik pagrindinė plokštė ir monitorius, visa kita atjungta ir nereikia. Ir štai, kaltininkas ryškiai šviečia infraraudonajame spektre:

Nei daug nei mažai – 112º C. Turint galvoje matavimo paklaidą gali būti pora laipsnių daugiau. Va jums ir perkaitimas ir kaip to rezultatas – atsijungimas. O čia proco aušintuvas, pilnu apkrovimu ir jau praėjus kokioms 5 minutėms:

Šilčiausia vieta – 49,3 º C – visai puiku. Tas juodas puslankis – „heatpaipas“, dar šaltesnis. Iš šitų dviejų foto seka logiška išvada – lūžta ne dėl pagrindinio ar vaizdo procesorių perkaitimo, o dėl to šviečiančio taško ant pagrindinės plokštės. O toje vietoje gyvena SO-8 mikroschema:

Tiesiai per vidurį, pažymėtas U104 numeriu ir M383 G9731 markiruote gyvena kažkokia mikroschema. O kokia ? Ir ko ji kaista? Ėt, o kam dabar lengva ? Pagal schemą, U104 pozicijoje gyvena įtampos stabilizatorius APL5930KAI-TRG-GP:

Pagal schemą (didinasi) ir užrašus matosi, kad turi būti 1,814 V ir ne daugiau 1,5A. O dešinėje pusėje yra toks gan įdomus užrašas +1D8V_LDO_NB ir +1.8VS_NB. O tas NB tai greičiausiai „North Bridge“, pietinis tiltas, mikroschema, atsakanti už labai daug visokių dalykų. Šito laptopo atveju, čia greičiausiai bus HM57 čipsetas (BD82HM57), gyvenantis po to rifliuotu aušintuvu. O APLas reiškia yra jo maitinimo šaltinis. Nagi nagi, kapstomės toliau – tai kas nusprogo? Maitinimo mikroschema ar HM57 ?

Pagal maitinimo šaltinių schemą, tokių mikroschemų yra net keletas:

Interneto šaltiniai kažkodėl kaltina GPU, bet aš tokiai provokacijai nepasiduodu.  Dėl visa ko įsitikinam, kad maitinimo mikroschema veikia gerai, neužtrumpinta ir panašiai. Išėjimas – gražūs 1,814 V, taip kai ir turi būti. Tuomet viską išjungiam ir pamatuojam išėjimo varžą:

137,6 Ω, kaip ir neturėtų per daug apkrauti maitinimo mikroschemos (Omo dėsnis), preziumuojam, kad čia viskas gerai. Galbūt tiesiog dėl galingesnio procesoriaus atsiradęs pokytis (greitesnis FSB ar dar kas nors) truputį sukelia tilto maitinimo poreikį ir tik dėl to mikroschema kaista truputį labiau nei visada. Ir to trupučio užtenka, kad išmušti temperatūrinę apsaugą. Taigi, pirmas gydymas – papildomas aušinimas. Galima tiesiog temperatūrai laidžiais klijais priklijuoti aliuminio radiatorių, bet lengvi keliai ne man :D, nusprendžiau pasigaminti advanced modifikuotą „custom aušinimo radiatorių, su varine temperatūros nuėmimo plokštele“. Uch, ale protingai pavadinau :D. Pirmu reikalu atsukam HM57 radiatorių, jam reikės nufrezuoti keletą bangų ir toje vietoje priklijuoti vario plokštelę.

Pirmas veiksmas – nufrezuoti aušinimo bangas:

Antras veiksmas – iškirsta varinė plokštelė šilumos nuvedimui:

Reikiamas vario paviršius nufrezuotas (2,6 mm, tiek skiriasi aukščiai). Atskiras išėmimas padarytas aukštesniam kondensatoriui:

O paskui ir užklijuotas:

Čia svarbiausia – patakyti aukščius, kas nebūtų laužimo kristalui ir kad varinė dalis „gulėtų“ ant maitinimo mikroschemos. Originalus aliuminis radiatorius ir naujas varinis sulipinti THERMOPOX 85CT dvikomponenčiais epoksidiniais temperatūrai laidžiais klijais (7 W/mK). Kai viskas sudžiūvo laikosi tikrai tvirtai:

Ir finale prisukam prie pagrindinės plokštės (viskas sutepta ta gerąja termopasta), pirmoje foto matosi ir tas aukštokas kondensatoriukas:

Toliau tik pagalvojau, kad sunkus vario gabalas gali sudaryti laužimą kristalui, tai ant jo padėjau (taip taip, patingėjau klijuoti) spyruoklę, išimtą iš žaislinės mašinos baterijų skyrelio.

Paveiksliuke spyruoklės dvi, bet finale vieną išėmiau – užtektinai spaudimo sudarė ir likusi spyruoklė. Po tokių machinacijų kompiuteris veikė maksimaliu apkrovimu beveik valandą, po to man nusibodo laukti :). Užskaitom, kad veiks ir toliau.

Informacijos šaltiniai:

Remonto žinynas.
Schema.

Centennial Linear Flash korta 2017.10.03 at 13:11

Labai neilgas straipsniukas, apie Centennial LF kortos vidų. Ardymui paimta PM24673 PW021011-02 FI04M-15-11119-67 4 MB talpos kortelė. Technologija labai sena, tačiau vis dar naudojama pramoniniuose įrenginiuose. Išvandalizavs korpusą vaizdelis va toks:

Čia pagrindinis valdiklis Centennial PRL BIS 81003002 A0C0635 0044. Aprašymo rasti nepavyko, tai tik spėju, kad čia koks nors PICas ar Atmelio produktas, su mandrais užrašais. Šalia trys HCT244 buferiai ir AT28C16 EEPROMas. Dėl to labiau spėčiau, kad tas Centennial čipas irgi Atmelio. O tie du dideli čipai – 16 Mbitų 5V CMOS flash atmintis. Ir jos gali būti žymiai daugiau, sprendžiant iš laisvų vietų. Įdomu, ar valdiklis pats susigaudo visą atminti, ar ji jau įprogramuojama gamybos metu. Pirmuoju atveju užtektų tik prilituoti daugiau atminties mikroschemų ir būtų talpesnė kortelė. Čia vienas čipas – 2 MB atminties, viso 4 MB.

Marantz SR 5200 remontas 2017.09.15 at 11:41

Šį kartą pavyko nebrangiai nupirkti Marantz SR 5200 iš eBay, nes buvo su gedimu. Pirminė diagnostika parodė, kad visi kanalai tyli – toks gedimas pats geriausias, nes yra tikslus ir aiškus, ne taip kaip būtų „nu, kažkas ten krebžda, bet ne visada, bet kartais būna“. Pirma mintis – sudegintas galas, taigi, reikia ardyti ir žiūrėti. Nuėmus dangtį va toks vaizdelis:

Viskas kaip ir paprasta ir aišku – pagrindinė plokštė, į ją sustatytos išplėtimų plokštės, priekyje galinis stiprintuvas su radiatoriumi o dar „priekiau“ – ekrano PCB. Pirma mintis – sudegintas galinis stiprintuvas, dėl to ir nėra garso.

Išmontuoti nesudėtinga, bet patikra parodė, kad viskas su juo gerai. Toliau diagnostika vykdoma sekant audio signalą ir aiškinantis kodėl jo nėra. Beje, pastebėjau, kad ne vis pagrindinės plokštės varžteliai susukti iki galo – panašu, kad ankstesnis savininkas visgi bandė taisyti. Tiek to, bandom toliau. Bet štai staigmena – selektoriumi pasirinkus „6 Ch Stereo“ atsigavo vienas išėjimas, radijas užgrojo ! Dar vienas įrodymas, kad galinis stiprintuvas veikia. Toliau galvojam pasitelkę blokinę schemą:

Va, čia puikiai matosi iš kur ir į kur vaikšto signalai ir tampa labai paprasta patikrinti galinį stiprintuvą, pažymėtą „Power Amp“. Į jo įėjimą galima paprastai tiesiogiai paduoti išorinį audio signalą ! Ir turėsime jį sustiprintą išėjime. Telefoną jungti nenorėjau, tai paėmiau paprastą mažytį dinamikėlį nuo PC korpuso ir pajungiau prie pirmojo PRE-OUT išėjimo. Juk visi mes žinom, kad tiek mikrofonas tiek dinamikas veikia tuo pačiu principu. Ir rezultate – visi kanalai geri, mano balsas, nors ir tylesnis nei galėtų būti (be PRE AMP’o), bet puikiai girdimas. Reiškia galinis stiprintuvas tvarkoj. Toliau pagal eilę signalas turėtų ateiti iš pirminio stiprintuvo (PRE-AMP). Ties šita vieta įtarimas, kad stiprintuvą jau bandė remontuoti sustiprėjo – trūko vieno operacinuko (NJM2068M), dirbančio dviem kanalais. Apsidžiaugiau kaip rublį radęs – va, dėl jo ir neveikia. Įlitavau operacinuką, bandymas Nr. 2. Bet rezultatas tas pats, radijas groja tik per vieną šoninę kolonėlę kaip parinkus „6 Ch Stereo“. Bet pastebėjau dar, kad ir įjungus „Suorce Direct“ veikia visai puikiai – abu priekiniai kanalai groja kaip turi būti. Chm… Chm… Nu gerai, žiūrim toliau. Signalas į pirminį stiprintuvą ateina iš garso reguliavimo mikroschemų TC9459 ir TC9482, o tos signalą gauna iš selektorinės mikroschemos NJU7313AL. Kadangi keičiant selektoriaus pasirinkimą garsai tai atsiranda, tai dingsta – pagalvojau, kad tas NJU ir bus kaltas. Užsisakiau iš AliExpress, bet kol atvažiavo pagalvojau, kad turiu ir „6.1 Ch Direct In“ – tiesioginis stiprintuvo įėjimas. Patikrinus minėtu būdu, su dinamikėliu – viskas veikia, selektorius perjungia išėjimus teisingai, visi stiprintuvai stiprina, viskas puiku. O tai kur tada signalas dingsta? Chm… Pagal schemą matosi, kad realiai signalo apdorojimas yra skaitmeninis, o aš kol kas patikrinau tik analoginę dalį. Ten veikia taip – audio signalas DAC pagalba skaitmeninamas, tuomet jį lengva apdoroti, pašalinti trukdžius ir pan. Po to signalas vėl paverčiamas analoginiu ir perduodamas į jau patikrintus stiprinimo laipsnius. Reiškia paliekam analoginę dalį ir pereinam toliau.

Štai, skaitmeninė dalis, apdorojanti audio signalą. Visas šitas dalykas gyvena ant vienos iš išplėtimo plokščių, taigi lupam ją lauk. O! Matau, kad ir čia kažkas kišo nagus – CS4228A mikrochema perlituota ir labai jau negražiai. Būtent šita mikroschema dalyvauja skaitmeninio signalo apdorojime. Bet ne viena ! Ten šalia dar yra SAK (Skaitmeninis – Analoginis Keitiklis), DAC (D/A) angliškai. Jis kažkodėl nepakeistas, taigi tuo ir užsiimsiu. Pakeitus vaizdelis va toks:

Matosi ir tas negrabiai įlituotas čipukas ir šalia man0 įlituotas. Ok, bandom! Veikia ! Viskas kuo puikiausiai.

Iš to džiaugsmo dar nusprendžiau sutvarkyti ir garso bei selektoriaus skaitmeninius potenciometrus – garsą didinant viskas OK, bet mažinant jis arba ne mažėja, arba didėja arba makaluojasi didindamas arba mažindamas garsą atsitiktine tvarka. Tai paprastai reiškia, kad potenciometro ašies tepalas išbėgo ant vidinių kontaktų ir trukdo nuskaityti teisingus impulsus. Ardosi nesudėtingai, praplovimas su chemija irgi paprastas, svarbu nesulankstyti kontaktinių ūselių. Surinkus bandymas parodė, kad garsas valdosi idealiai, selektorius irgi jungiasi puikiai ir viskas veikia. Kadangi man resyverio nereikia – šitas iškeliavo pas pirkėją. Jei pas ką nors nusės toks stiprintuvas – žinokit, aš prie jo prikišau nagus 🙂

Naudoti informacijos šaltiniai:

SR 5200 remonto žinynas

Apkrovos blokas (12V, 500W) 2017.07.12 at 18:39

Prisireikė mums pabandyti maitinimo šaltinį, konverterį iš 24VDC į 12VDC. Užduotis paprasta – reikia apkrauti konverterį ir žiūrėti, kiek laiko jis dirbs, kol suveiks temperatūrinė ar srovinė apsauga. Mums buvo aktualu temperatūrinė apsauga. Pagrindinė užduoties dalis – kuo pigiau ir paprasčiau, bet patikimai. Pirma mintis buvo pakabinti atitinkamos varžos rezistorių, čia mums dėdės Omo dėsnis sufleruoja, kad varža turėtų būti apie 0,3 Ω. Rezistorių tokia varža pilna, bet kaina kosminė. O norėtųsi dar ir turėtų galios reguliavimą, tarkim su keliomis varžomis, kas dar labiau išbrangina galutinį produktą. Išeitis – elementariai paprasta ir juokingai pigi – naudoti 12V 100W lemputes. Taigi, sprendimas yra, pereinam prie konstravimo. Visų pirma korpusas turi nebijoti šilumos (visgi praktiškai 500W šildytuvas bus), tai iš turimo šroto paėmiau neveikiančio PC PSU blokelį ir visus vidurius išverčiau lauk. Liko tik ventiliatorius – aušinimui. Kol kas kaina 0 pinigų. Toliau – pagrindas, ant kurio gyvens lempos. Tam panaudojau seną PCB gamybai skirta variuotą tekstolito plokštę, kurios garantuotai nepanaudosiu pagal paskirtį.

Sužymėjus lempų laikiklių centrus galima gręžti ir tiesiai į skylę įsukti PC pagrindinę plokštę laikančius varžtus su kokių 5-6mm aukščio srieginėm galvom. Gaunasi toks nedidelis laikiklių atkėlimas nuo PCB.

Štai ir vaizdelis. Laikikliai laikosi tvirtai, svarbu nesutraiškyti keraminio korpuso. Toliau – mygtukai kiekvienai lempai.

Tiesiog pailga ištisinė skylė, į kurią gražiai sugula visi 5 mygtukai. Viena lempa valgys, grubiai, 10A, tai mygtukas turi tiek išlaikyti. Toliau montuojam visą kitą gėrį:

Stori laidai – konverterio ir apkrovos bloko sujungimui, užspaudžiamos jungtys ir specialus ,temperatūrai atsparus laidas (dėžutėje bus karšta).

Surinkimas nesudėtingas, bet visos jungtys sulituotos, nes visgi srovės nevaikiškos. Tik viena kaladėlė bendram maitinimo pajungimui.Štai ir galutinis vaizdelis. Blokas veikia, bet stipriai kaista – gamyklinis pavargęs ventiliatorius pučia laaabai silpnai. Todėl ir jis buvo išoperuotas, o vietoje jo, išorėje, įmontuotas didelis ir galingas ventiliatorius:

Su veikiančiu ventiliatoriumi dėžutę galima liesti – nedegina, reiškia nėra 60 ºC. Apkrova reguliuoja nuo 100W iki 500W kas 100W, t.y. visas 5 lemputes galima įjungti ar išjungti pagal reikiamą apkrovos galią.

Kam reikalingas relės diodas ? 2017.06.26 at 17:13

Prieš daug daug laiko, jei tiksliai 2012.11.14 rašiau straipsniuką panašia tema – kam relei reikalingas rezistorius. Dabar teko daryti bandymą, nors ir ne visai džiaugiuosi dėl to – atsirado bėdų darbiniame projekte. Taigi, kokias reles reikia naudoti ? Esmė, kaip sakoma, ne musyse. Ar mumyse. Žodžiu, esmė – relės sugeneruojamame impulse, jis „prilipina“ herkono kontaktėlį. Truputis teorijos, kodėl taip vyksta. Kai maitinimas dingsta – magnetinis laukas reaktyvinėje relės dalyje, induktyvume vis dar lieka. Jis pradeda sklaidytis, mažėti nuo Umait iki 0V. Kadangi tai yra kintanti (mažėjanti) įtampa – pradeda veikti M. Faradėjaus dėsnis. 1831 m. Faradėjus atrado elektromagnetinės indukcijos reiškinį: bet kuriuo būdu keičiantis magnetiniam srautui, kertančiam uždaro laidininko kontūrą, šiame laidininke indukuojama elektrovara ir teka elektros srovė, kuri teka visą laiką, kol kinta magnetinis srautas. Su elektromagnetinės indukcijos reiškiniu tampriai susijęs savitarpio indukcijos reiškinys. Jo esmė yra tokia: kai vienoje grandinėje teka kintama srovė, jos sukurtas kintamas magnetinis srautas indukuoja elektrovarą ir srovę kitoje gretimoje grandinėje. Reiškinys, kai kintant grandinėje srovės stipriui, toje pačioje grandinėje atsiranda elektrovara ir indukcijos srovė, vadinama saviindukcija. Elektrovara, kuri atsiranda laidininke dėl indukcijos, vadinama indukuota elektrovara.

Elektromagnetinės indukcijos elektrovara ε, atsirandanti uždarame kontūre, skaitine reikšme lygi magnetinio srauto , veriančio to kontūro ribojamą paviršių, kitimo greičiui, tik su priešingu ženklu:

ε = – (dθ/dt)

Tai Faradėjaus dėsnis elektromagnetinei indukcijai. Čia – dθ magnetinio srauto, veriančio kontūro ribojamą paviršių, pokytis per laiką dt. Kai turime ritę, kurios vijų skaičius N, tai:

ε = – N(dθ/dt)

Taigi, turime priešingo poliarumo elektrovaros jėgą, kuri gali viršyti net 500V. Herkonas, pagal aprašymą, laiko 0,5A srovę, relytei per akis užtenka. Bet užtai kitas parametras yra labai svarbus – pramušimo įtampa yra 250 VDC. Tokia ji kai herkono kontaktėliai yra pilnai atviri, bet kol jie atsidarinėja – tarpelis mažesnis ir tuo pačiu pramušimo įtampa yra mažesnė. O pramušus – kontaktėliai prilimpa vienas prie kito, ir herkonas nebereaguoja į magnetinį lauką. Taigi, ieškom sprendimo būdų. Pirmas matavimas – įtampa 14,6V, relė be jokių apsaugų (TIANBO TRV4-L-12V-H):

Va koks grožis. Herkonui atjungus relės maitinimą įtampa pašoka iki +200VDC, o po to krenta iki -412V. Abiem atvejais vyksta pramušimas – +200V kai kontaktėliai tik pradeda atsidaryti dar gali pramušti tarpelį, o apie 400V tai ir kalbos nėra, net pilnai atsidariusius kontaktėlius pramuša. Lankas „suvirina“ kontaktėlius ir herkonas nebeveikia. Toks pats eksperimentas, bet relė su integruotu rezistoriumi (YLE YL309-C-12V-T-R).

Jau geriau. Bet nuo idealo laaabai toli. Nėra sugeneruotos teigiamos įtampos, bet neigiama vis dar yra -104V. Jeigu kontaktėliai nespėja atsidaryti tiek, kad 100V jų nebegalėtų pramušti, efektas tas pats – prilimpa.

Ir paskutinis, trečias bandymas – pirmoji relė (TIANBO TRV4-L-12V-H) su prijungtu diodu.

Vaizdelis žymiai gražesnis. Iš tikrųjų, vaizdas ant tiek gražus, kad norisi pasididinti sugeneruotą impulsą.

Štai, tikrai gražus vaizdelis. Matuojam:

Matavimai rodo, kad impulso trukmė tik 26 ms, o impulso įtampa tik 1,53V. Tokia įtampa jau neturėtų pramušti netgi tik ką pradėjusio atsidarinėti herkono tarpelio. Reiškia – reles reikia naudoti su diodais, taip sakant snuberiais. Kokį snuberį parinkti ? Visų pirma, trumpai – kas yra diodas. Puslaidininkis diodas – puslaidininkis prietaisas, turintis vieną elektroninę skylinę sandūrą, kuriame panaudotos pn sandūros savybės. Diodas paprastai turi du kontaktus, nebent viename korpuse jų būtų pagaminta keletas. Dažniausiai pritaikoma jų savybė praleisti elektros srovę tik viena kryptimi (atbulinis laidumas labai mažas), tačiau esama ir įvairesnių naudojimo būdų. Prijungus nedidelę įtampą diodas srovės beveik nepraleidžia ir tiesiogine kryptimi. Stipresnė srovė ima tekėti tik įtampai pasiekus diodo atidarymo ribą. Silicio diodams ši riba yra apie 0,3..0,5 volto, germanio diodams – maždaug 0,2 volto, Šotkio diodams – 0,2..0,3 V, o kai kuriems šviesos diodams net apie pusantro volto. Mūsų atveju ta atbulinė įtampa tik tiek ir spėja padidėti, kiek leidžia diodo atsidarymo įtampa. Tolimesniam nagrinėjimui, reikia suprasti diodo voltamperinę charakteristiką.

Taigi, kadangi diodas jungiamas priešingu poliarumu maitinimo įtampai – mums galioja abi grafiko pusės. Kairėje – relės maitinimo įtampa neviršija pramušimo įtampos (o mūsų atveju ji niekaip negali viršyti, 1N4007 leidžiama net 1000V, o yra tik 12V) viskas veikia puikiai – relė užmaitinta, magnetinis laukas generuojamas be trikdžių. Relės maitinimui atsijungus – pradeda veikti aukščiau minėtas M. Faradėjaus dėsnis ir pradedama generuoti priešingos krypties įtampa, kuri diodui yra tiesioginės krypties įtampa – diodas tampa laidus. Kadangi diodas tampa laidus – jis efektyviai užtrumpina relės induktyvinės ritės kontaktus, nepraleisdamas sugeneruoto impulso į likusią grandinės dalį, apsaugodamas visus prijungtus įtaisus ar detales. Įtampa nesudegina diodo, dėl keleto priežasčių – impulsas labai trumpas, o diodas išlaiko 30A srovės impulsą, tokia srovė nesugeneruojama, ir čia galioja Omo dėsnis (tik reikia nepamiršti, kad relė turi ne tik aktyvinę, bet ir reaktyvinę varžą).