Protingo laikrodžio remontas 2020.10.19 at 11:43

Tie „Smart watch“ dabar jau visai populiarūs pasidarė, principe, dėl to, kad atsirado pakankamai geras funkcionalumas, kokybė ir geri Ličio akumuliatoriai. Viena tokį prabangesnį laikrodį gavau remontui ir aš.

Čia jau su nuimtai dirželiais. Taigi, kaip tą moną išardyti ? Ogi paprastai – pašildom, kad suminkštėtų klijai, ir aštriu įnagiu atsargiai lupam lauk displėjų su visais viduriais.

Lieka laikrodžio korpuso kevalas, schema su displėjumi ir šiek tiek klijų. Klijai, žinoma specialūs, ne SuperMoment :D. Tokiais specialiais teks ir suklijuoti viską surenkant – tam atvejui, jeigu tektų dar kada nors ardyti, bus paprasčiau. O ko gi tas laikrodis neveikia ? Ogi mūsų draugė Korozija pasidarbavo:

Va kokie grožiai… Akumuliatorius, žinoma, iškrautas žemiau apsauginės schemos ribos, todėl nerodo jokios gyvybės. Taigi, visus tuos žalėsius valom su specialia Wurth chemija (pirma oksidų tirpiklis Art. Nr. 0893 60, paskui tirpiklio ploviklis 0893 65). Viską išvalius ir išdžiovinus reiktų pabandyti pakrauti akumuliatorių. Tam teko darytis specialų krovimo stendą:

Net жаба neužspaudė priklijuoti viską su prabangia kaptonine lipnia juostele. Turbūt dėl to akumuliatorius pasikrovė iki nominalios įtampos ir prijungus prie laikrodžio jis įsijungė. Dar padariau bandymą, laikrodis veikia, akumuliatoriui išsikrovus krovimas vyksta normaliai per gamyklinį padą ar doking steišiną (docking station). Belieka suklijuoti su specialiais klijais ir atiduoti savininkui. Specialių klijų markės neatsimenu, o pažiūrėt dabar neišeina, tai kol kas palieku tai, o vėliau, jei nepamiršiu, įrašysiu.

Paprastas atidėjimo taimeris 2020.08.24 at 14:23

Prisireikė man atidėti galinio prietaiso įjungimą keliomis sekundėm po maitinimo padavimo. Taigi, tikslas:

  1. Galinis įrenginys turi įsijungti su tam tikru uždelsimu po maitinimo atsiradimo.
  2. Schema turi būti paprasta
  3. Turi būti galimybė keisti suveikimo laiką. Kadangi tą daryti reiks tik vieną kartą taimerio gyvenime, keitimo procedūra gali būti ir nelabai patogi.
  4. Praktiškai neribotas maitinimo įtampos intervalas

Nu va taip kažkaip… Trumpi komentarai. Prie pirmo punkto kaip ir viskas aišku, paduodam maitinimą, po kažkiek laiko maitinimas perbėga pas apkrovą. Antras punktas toks įdomesnis – paprastai taimeriai konstruojami „ant“ 555, bet tada reikia tos mikroschemos, kondensatorių, rezistorių, gal net kokį diodą pastatyt, 555 maksimali išėjimo srovė, jei gerai pamenu, kažkaip apie 20 mA, o man reikia daugiau, taigi, tektų dar ir tranzistoriaus pagalbos paprašyt. Ir tada jau schema pasidaro ne tokia paprasta. Aišku, reguliuoti intervalus su 555 būtų visai paprasta, bet vieną kartą nustačius tinkamą intervalą daugiau ten lįsti gyvenime nebereikės, tai kam sudėtingesnė schemą naudot, kuri dar ir bus su daugiau detalių ir brangesnė? Paskutinis punktas irgi įmanomas. Taigi, jamam kondensatorių (taip taip, be jo išsisukt neišeis), porą rezistorių ir darbinį arkliuką (tranzistorių). Viska paimam į saują, papurtom, ir metam ant stalo. Schema gavosi, bet be kokių nors skaičiavimų neįdomu, kankom užmėtysit… Taigi, pradedam po truputį. Kad padaryti tikį uždelsimą paprasta naudoti RC grandinę – kondensatorius įsikraudinėja per rezistorių, įsikrovimo grafikas atrodo va taip:

Čia 100 μF x 16 v ir 100 kΩ rezistorius. Kas yra laiko konstanta τ tikiuosi pasakoti nereikia, visi prisimenam, kad apskaičiuojama ji taip:

τ = R·C;

Mūsų atveju 100000 Ω · 0,0001 F = 10 s. Taigi, tai yra laikas, per kurį mūsų RC grandinė įsikrauna iki 63.2% (t.y. 1-e-1) nuo maitinimo įtampos. Tokia vertė yra priimta ir mes su tuo nesiginčijam. Taigi, jau turim kylančią įtampą. Visi atmenam, kad mėgstu protingus tranzistorius ir kadangi jų turiu saujelę, tai visur ir naudoju, dėl to jamam BSP76. Jis atsidarinėti pradeda prie 1,3 V, standartiškai atsidaręs jau turi būti prie 1,7 V ir maksimali atsidarymo įtampa gali būti 2,2 V. Tejp… Norint keisti suveikimo laiką reiktų keisti kondensatoriaus arba rezistoriaus vertes. Arba imti tranzistorių, su aukštesne atsidarymo įtampa. O padidintas vaizdelis su mums reikiamu įtampos slenksčiu:

Taigi, 1,7 V bus po, maždaug, 1,2 sekundės – tinka. Kad kondensatorius ten sau toliau kraunasi mums jau kaip ir nesvarbu, pagrindinis darbas atliktas. Toliau prijungiam dar ir mūsų tranzistorių. Ant apkrovos va toks įtampos kitimas:

Taigi, tranzistorius atsidarinėja maždaug pusę sekundės, atitinkamai įtampos kilimui ant kondensatoriaus. Štai ir priėjome tą vietą, kur jau galima viską sudėlioti į bendrą schemą.

Schema sudaryta iš jau minėto kondensatoriaus, 100 μF x 16 v, kraunasi jis per 100 kΩ rezistorių. Ir protingasis BSP76, kurio maksimali srovė 1,4A, pajungiau tą didesnę lempukę iš video – jis apsiribojo ties 1,4A ir niekas nesudegė, o normaliai ta lempukė valgo apie 1,6 A :).

Toliau – kondensatorius pasikrauna ir, atjungus maitinimą, krūvis kurį laiką išlieka. Todėl vėl prijungus maitinimą jo įsikrovimas prasideda ne nuo 0 V, o nuo kažkiek, t.y. ir laikas, reikiamas pasiekti 1,7 V yra trumpesnis. Norėtųsi, kad krūvis kondensatoriuje gyventų nelabai ilgai.

Schemą galima truputį patobulinti pridėjus paprastą Šmito trigerį (Schmitt triger). Su jo pagalba galima lėtai kylančio ir krintančio signalo frontus padaryti stačiais, tas galioja, jeigu reikia, kad tranzistorius atsidarytų iš karto, nes šiuo atveju bazės/užtūros (Base/Gate) įtampa kyla ne momentaliai, o pagal kondensatoriaus įsikrovimo įtampą, todėl tranzistorius atsidaro palaipsniui, nors tai ir netrunka 10 minučių, bet tas pereinamasis procesas yra ir gali tam tikrais atvejais trukdyti gyvenimui. Tas ir su tranzistoriaus uždarytmu. O vat Šmito trigeris mums čia padeda tuo, kad jis atsidaro pilnai ir sąlyginai iš karto, jo įėjimo įtampai pasiekus nustatytą ribą, taigi, taip iš, pavyzdžiui, sinusoidės galima padaryti stačiakampį meandrą. Jis gali pridėti tam tikrą histerezę, bet mūsų atveju tas neaktualu.

MeanWell ELN-30-12 maitinimo šaltinio remontas 2020.08.14 at 15:15

Net nežinau ar verta šitą straipsniuką rašyti – viskas banalu iki negalėjimo, impulsekas, tradiciškai pasipūtę kondensatoriai… Bet apie MW lyg dar nerašiau, tai trumpai ;).

Taigi, pacientas ilgą laiką maitino lubinį LED šviestuvą, po to praėjo atsijunginėti, ir taip kokius 3 metus nekišau prie jo nagų, kartais šviesdavo, kartais ne. Dažniau ne. Bet šiandien kažkaip nusibodo jau tas išsidirbinėjimas, tai nusprendžiau atlikti skrodimą. Rezultatas nei labai nustebino nei nuliūdino:

Didysis įėjimo kondensatorius ir du išėjimo blogi, pasipūtę, elektrolitas išbėgęs… Keista, kad dar kartais tas maitekas pasileisdavo.

Štai jie, blogiečiai, o į blokelį jau įmontuoti kiti. Mažesni 1000 μF x 16V, didelis 68 μF x 400V. Korpusas ir PCB išplauti specialia chemija, švarūs gražūs sumontuoti į krūvą. A, dar tokia smulkmena – mažuosius kondensatorius šuntavau prabangia NP0 tipo keramika. Tokie kondensatoriai nesensta, nedegraduoja, superstabilūs temperatūriškai. Šiaip būtų užtekę ir standartinių X7R, svarbiausia sumažinti ESR ir tuo pačiu nuostolius elektrolitiniam kondensatoriuje. Bet po ranka papuolė NP0, tai tuos ir sudėjau :).

DVI-I išėjimo schema 2020.07.16 at 15:32

Prisireikė čia tokiai vienai video kortai sustatyt į vietas išlaksčiusius SMD komponentus ties DVI jungtim, tai labai padėjo schemulka, ji bus tipinė, tai manau tiks visiems atvejams. Įsimetu, kad prireikus turėčiau po ranka :).

Paimta iš čia.

Bijokit, vaikai, Luksoro ! at 15:19

Ir visai ne to miesto Luksoro, kuris yra Egipte, nors prieš daug metų Romėnai ten buvo įkūrę karinę stovyklą, o va šito:

Pirminė bėda banaliai paprasta – sprogęs saugiklis:

Pas mane tas daiktas atkeliavo jau po kažkokio meistriuko nepavykusio bandymo rasti gedimą. Radau tik intervencijos pėdsaką – užtrumpintą saugiklį:

Nedarykite, vaikai, taip namuose… Bet blogiausia netgi ne tai – pasibaisėjau gaminio kokybe, tiksliau surinkimo/litavimo…

Kaip tokios kokybės prietaisas gali būti pardavinėjamas įmonių, nesuprantu… Dedė Vasia iš trečio padjiezdo su savo sovietiniu lituokliu gražiau padarytų…

O bėda tame, kad sprogo EG4320 mikroschema, švino-rūgštinių akumuliatorių krovimo logikos valdiklis, kartu nusinešė didelį SMD rezistorių. Iš jo gal netgi išėjo dūmelis, o kaip visi žinome – visa elektronika padaryta iš dūmų, kai jie išeina – elektronika nebeveikia.

Iš valdymo ant PCB dar gyvena LD7750HGS, PWM gamintojas, kurio pagrindu sukonstruotas tradicinės schematikos maitinimas su grįžtamuoju ryšiu per optroną. Bet jis lyg ir sveikas liko. Ties ta vieta remontas ir sustojo, nes pats kroviklis kainuoja ~10 €, tai remontas tampa brangesnis, t.y. netikslingas…

ZD-929C litavimo stotelė at 11:56

Ilgus metus litavau su savo ZC-929C litavimo stotele, pirkta dar Vilniaus Evitoje, kažkur tarp 2007 ir 2009 metų. Paskutiniu metu ji pradėjo mane truputį nervinti savo temperatūros laikymo stabilumu. Įprastai lituoju prie 300° C, bet nustačius teisingą temperatūrą ji pradeda „šokinėti“ nuo 280° C iki 320° C. Tai prie 280° C jau mažokai temperatūros, o prie 320° C lituoklis perkaitęs. Kadangi nerūkau, tai nervų nėra kuo raminti :D, alkoholio irgi nelabai, tai galvoju reik susitvarkyt tą dalyką. Kaltininkas kaip ir logiškai aiškus – susidėvėjo temperatūrą nustatančio potenciometro varžinis takelis ir dėl to jo varža keičiasi neprognozuojamai, kartu keisdama ir temperatūrą.

Potenciometras be jokių užrašų, tik B5K, kas turbūt reiškia 5KΩ varžą, pamatavus matau 5,4 KΩ varžą, taigi, reiks keisti į kitą potenciometrą. Pagrindiniai parinkimo parametrai:
Varža: 5 KΩ
Varžto skersmuo: 7 mm
Bendras ilgis: 34,2 mm
Sriegio aukštis: 6 mm
Ašies aukštis: 19 mm, su šlicais
Ašies skersmuo: 6 mm
Panašus kandidatas:
https://www.digikey.com/product-detail/en/bourns-inc/PDB181-K420K-502B/PDB181-K420K-502B-ND/2564756
Tik kontaktus reiks truputį „paderinti“ :).

O toliau apie patį prietaisą. Temperatūros valdymo plokštė negudri:

Ta didelė mikroschema – EM78P447SAP-G 8 bitų mikrokontroleris su programos apsaugojimo nuo nuskaitymo galimybe. Šalia mažesnė – HA17324A operacinukas. Turbūt dirba kaip komparatorius temperatūros nustatymui, nes šalia yra ir paderinimo rezistorius, temperatūros kalibravimui.

Nepasakyčiau, kad stebuklinga kokybė – litavimas toks kinietiškai rankinis, visur pilna fliuso, kuris matyt net nebandytas nuplauti.

Atvažiavo naujas potenciometras, kažkodėl truputį trumpesnis nei originalas:

Bet nieko tokio, teko tik truputį patrumpinti potenciometro rankenėlės „sijoną“ ir viskas tiko. Naujo potenciometro kontaktai ne tokie kaip originalaus, bet nesudėtinga peracija replyčių pagalba ir kontaktai pasidaro tokie, kokie reikalingi:

Antra PCB dalis visai negudri:

PCB apatinė pusė…

O varžteliai nors iš su vidiniu šešiakampiu, bet bulviniai, teko „patobulint“ su „nažovkės“ tipo metalo pjūkliuku.

Ir viskas veikia :D.

Radeon 6850 remontas 2020.07.12 at 14:44

Žengiu į naują, bet jau gerai išnagrinėtą sritį – video kortų remontą. Nauja – nes tik dabar tuo užsiėmiau, o išnagrinėtą – nes teorines žiniai gan ilgai gilinau ir tobulinau. Šį kartą remontas paprastas, reikia tik kruopštumo – pažeidimai mechaniniai, sakė „transportavimo metu“.

Visų pirma numontuojam Karlsoną. O tada įdėmiai apžiūrim ko trūksta ant PCB. va jums vaizdelis:

Ir finalinis, su pažymėtomis trūkstamomis detalėmis:

Iš GPU pusės viskas gerai:

Sulituoti trūkstamas detalės nėra sudėtinga, todėl sugalvojau papildomai patikrinti video kortą – juk po to ji bus parduodama. Taigi, visų pirma visų maitinimo grandinių ir jų apkrovų varžos normos ribose, tepam pačią geriausią, kiek man kol kas teko atrasti termopastą – Thermal Grizzly Hydronaut TG-H-030-R-RU termopasta (11,8 W/mK!) ir surenkam testavimui. Bendru atveju, pagrindiniai testavimo žingsniai tokie:

  1. Sumontavus ir įjungus kompiuterį vaizdas iš video kortos turi būti stabilus ir teisingas, nors galimai OS dar neturi video draiverių.
  2. Patikrinam, ar teisingi video draiveriai ir ar atpažįstama video korta. Jeigu viskas gerai ir vaizdas vis dar yra – puiku, reiškia RAM čipai neatšokę, GPU funkcionuoja teisingai.
  3. Leidžiam sintetinius testus GPU apkrovai, kad įsitikinti 2 punkto teisingumu, plius patikrinti, kaip laiko temperatūras. Aš testuoju 1 valandą – per tiek laiko garantuotai stabilizuojasi apkrovos ir temperatūros.

Šiuo atveju, Windows 10 x64 atpažino ir suinstaliavo draverius:

GPU-Z ir VideoShark atpažino video kortą ir rodo teisingą (dažniais skiriasi, nes ne tuo pačiu metu programėles leidau – o video korta dažnius reguliuoja pagal apkrovą) informaciją:

Toliau 1 valandos testas bandymų stende su FurMark programa:

Finalinė informacija, gal daugiau man pačiam, jeigu ateityje reiktų:

Kortos apetitas be apkrovos 1,1-1,5A prie 12V (rodant Windows 10 darbalaukį), apetitas prie maksimalios apkrovos 5,8-5,9A prie 12V.
Terminis grizlis puikiai susidoroja su šilumos perdavimu į radiatorių, maksimali temperatūra nuo „laisvų apsukų“ 35° C paleidus testą su 99% apkrovos pakilo iki 66° C, o ventiliatoriai dirbo tik 59 % pajėgumu.
Viskas, beliko tik užklijuoti lipduką žymintį garantiją ir „DC Labs“ logotipą.

Durnių ieškojimas arba phišingas 2 2020.06.17 at 14:21

Dar vienas tipiškas durnių ieškojimo atvejis. Gaunu į el. paštą failiuką, kuį Windows’ai atpažįsta kaip Internetinį puslapį – natūralu, nes galūnė *.htm. Bet mes ne Windows’ai, turim šiokias tokias smegenėles, tai jungiam jas ir, prisiminę, ko mokytojai mokė kokioj 4 klasėj, bandom skaityti visą failo pavadinimą „DC0048896-Order0978 .xlsx.htm“. O kas čia per monai 🙂 ? Dviguba galūnė :). Senas geras bajeris, kai dar Windows ’95 laikais naudodavom tokias dvigubas galūnes virusiukam slėpti – Windows atpažįsta failą pagal paskutinę galūnę, tai galvotum „ką blogo gali padaryti Internetinis puslapis ?“. Ir drąsiai spaudi ENTER arba spragsi su pele. To tik ir reikia, pats nesuprastum, kad jau prisispragsėjai – nors ir paveiksliukas būtų Enternet Explorerio, ar EDGE, ar Mozilla, ar FF, bet esmė slepiasi dar ir tame xlsx, o tai jau Excel failas, kuriame gali gyventi kenkėjiška makroprograma, parašyta VBA. Kompas nuo jos nesusprogs, bet nervų pagadint gali, taigi – JOKIŲ FAILŲ SU DVIGUBA GALŪNE ATIDARINĖTI NEGALIMA. Žodžiu bandom atidaryti ir pažiūrėti kas viduje. O viduje vaizdas toks:

Vaizdelis pasididina

Iš šitų kripučių nieko protingo pasakyt neišeis, viskas užkoduota. Bet žūūūrim tikrai įdėmiai ir matom daug daug „%“ ženklų, o taip koduojamas tekstas URL adresuose. Šyptelnam į ūsą (nors ir neturim ūsų!) ir sumurmam „kakeri tu kakeri…“. Imam pirmą pasitaikiusį HTML dekoderį ir gaunam tokį vaizdelį:

Žymiai panašiau į žmonėms suprantamą kalbą ;). Daug analizuoti patingėjau, užmečiau akį į programą, biškį pasilazdavojau, o kam įdomu – čia yra programos kodas, kurį drąsiai galima atsidaryti su Notepad’u ir analizuoti. Pradžia gera, toliau bus dar kripučių, ten Excel failo gabalas, kurį prie gerų norų būtų galima perkompiliuoti į Excel failą ir atsidaryti pažiūrėti kas ten. Žiūrėjau, nieko labai įdomaus – tradiciškai, forma, kurioje prašoma įvesti savo prisijungimo duomenis.

Durnių ieškojimas arba phišingas 2020.06.16 at 14:12

Fišingas (sukčiavimas) yra bandymas gauti neskelbtiną informaciją, tokią kaip vartotojo vardai, slaptažodžiai ir kreditinės kortelės duomenys, užmaskuojant save kaip patikimą subjektą elektroninėse komunikacijose. Paprastai tai daroma el. paštu arba momentinių pranešimų siuntimu, vartotojams dažnai nurodoma įvesti asmeninę informaciją netikrame tinklalapyje, kuris atitiktų teisėtos svetainės išvaizdą ir pobūdį.

Turbūt kiekvienas gauname tuos pačius laiškus, prašančius, o kartais net grasinamai, prisijungti prie savo elektroninio pašto dėžutės. Paprastai tokių laiškų kūrėjai tikisi, kad žmogus prisijungs per jų pateiktą formą prisijungs prie savo pašto dėžutės, tačiau tą darant tik savo noru atiduosite prisijungimą tam „hakeriui“, kuris atsiuntė laišką. Štai jums pavyzdys, gavau šiandien:

Ir ką gi mes čia matome 🙂 ? Laiškas kaip ir atėjęs iš info@support.com, nors mano domenas visiškai kitoks, iš karto galima suprasti, kad „hakeris“ bukokas, būtų bent jau domeną „primontavęs“ iš mano pašto adreso, jau būtų įtikinamiau. Taigi, pagrindinė laiško mintis, kad atsinaujino pašto serveris ir reikia sinchronizuoti duomenis, tam reikia spustelėti ant „Sunchronize dainius@….“ ir atsidarys Interneto naršyklė, kuri parodys prisijungimo langą:

Viskas kaip ir gražu, dar pasirinkimas yra ištrinti pašto dėžutę, o adresas jau iš karto įrašytas Mail Account laukelyje. Belieka tik įrašyti slaptažodį ir paspaudus Login to revalidate pereiti prie sekančio lango:

Tik paprašo įvesti teisingą slaptažodį ir jį dar kartą pavirtinti, po to jau paspaudus „Verify to continue“ prisiduosite kakeriui savo slaptažodį. Viskas elementaru ir paprasta, suprograminta paprastai, dalis kodo pasiskolinta iš tikros elektroninio pašto programos (nemokama, https://roundcube.net/), kitkas paredaguota pagal save. Naudojamas PHP, CSS ir Java skriptinimas.

Pats puslapis hostinamas mitsp.org adresu, beje turi galiojantį SSL sertifikatą (bet jį gauti yra visai paprasta ir nebūtinai jis bus veikiantis). Adresas registruotas Brazilijoje… Nu negi ten važiuosiu aiškintis… O aiškintis būtų smagu :). Nors nujaučiu, kad Brazilijoje nieko nerasiu – su laišku susiję IP adresai 154.0.169.13 ir 105.0.7.112. Pirmasis yra elektroninio pašto serverio, išsiuntusio laišką, adresas, registruotas Pietų Afrikoje, o antrasis yra siuntėjo IP (tikiuosi bent jau iš Interneto kavinės siuntė, ne iš namų), registruotas Johanesburge, Pietų Afrikoje. Taigi, mūsų kakeris greičiausiai gyvena Johanesburge, diena punta bananus, o naktį peržiūri kas užkibo ant emailinio kabliuko. O kakerio adresas, į kurį jis gauna visus slaptažodžius yra amandamandi@yandex.com :). Galite siųsti palinkėjimus.

O kad jau užsirovė ant manęs, tai štai jums ir išeitinis jo programos kodas, turėdami laiko analizuokite, rašykite pastebėjimus, bet nenaudokite jo tam pačiam, kam tas čiumazikas.

O aš tuo tarpu parašiau į Yandex elektroninio pašto palaikymo tarnybą, kad sureaguotų į fišingo faktą. Gal net kažką atrašys.

Elektrinių dviračių baterijos 2020.05.24 at 14:41

Kažkaip paskutiniu metu vis tenka „pakrapštyt“ elektrinių dviračių akumuliatorius – draugas užsiima prekyba, tai man pafasuoja elektronikos :D. Tai jeigu bus laiko parašysiu visą straipsnių ciklą šia tema, ypač apie valdiklių logiką ir programavimą. O dabar ant stalo 30 celių pacientas, su nusiskundimu „nesikrauna“. Kadangi celės geros tai jų senatvinius marazmus galima atmesti iš karto. Na, kad fiškutės tokios labai kitajskos tai ir taip aišku, bet bandom diagnozuot. Išėjimas valdomas spyna ir raktu, kaip mašinoje :D, bet pasukus raktą atsiranda 27,87 V, taigi, iškrovimo grandinė kaip ir veikia. Baterijos valdiklis iš tradicinės BQ serijos, BQ27000. Aprašymas yra čia. Ok, kadangi visi komutuojantys tranzistoriai lyg ir geri, saugikliai F1 ir F2 (panašu į termosaugiklius) geri, bandom prijungti krovimą – ir nieko. Bet taip nieko, kad visai visai, bent jau dūmelis būtų koks parūkęs… Taip atrodo viršutinė, matoma, schemos dalis:

Didieji tranzistoriai – iškrovimui, t. y., dviračio variklio maitinimui, mažieji du stovi krovimo grandinėje. Krovimo detektavimas lyg ir optrono pagalba – tas keturkojis prie mažesnių tranzistorių. Ir šitoje pusėje daugiau nieko įdomaus – takeliai nesudegę, tranzistoriai sveiki. Bet – pala pala, o kas čia per D1 ? Šalia juodos apsnargliuotos silikonu jungtelės. Tiksliau ne kas per D1, o kur jis ? Pagal lydviečių formą atrodo, kad jis ten buvo. Bet į „nusprogimą“ nepanašu, sakyčiau buvo nuluptas prievartiniu būdu. Nu ok, grįšim prie jo vėliau, nes laikas pamatyti kas slepiasi kitoje pusėje.

Štai ir BQ valdiklis, pažymėtas U21, ir – ooooooooo, zdarooova draugeli 😀 F3 saugiklis. Testuojam – miręs :). O saugiklis čia specialus, esu jau apie tokius rašęs čia. Saugiklis 12AH4, tokių, žinoma, neturiu, bet bandymui užteks jį truputį pašamanint – sujungti laidu jo „jėginius“ kontaktus. Va, niekada, vaikai, taip nedarykite:

Ir atsiprašau už negražų litavimą – kol laukiu naujo lituoklio, tenka naudotis gremėzdišku dujinuku, nepatogu ir temperatūrą sunkiau susireguliuoti…

Bandymas – ir vis dar neveikia. Chm… Kažin, jeigu ant plokštės trūksta kokių nors detalių gali neveikt 😀 ? O schema tokia – tranzistorius Q15 (IPD135N08N3) atidaromas, kai prijungtas akumuliatorius. Ir dabar ant jo užtūros yra 5 V, matuojant su akumuliatoriaus minusu, kurie jį atidaro. O vat tranzistoriaus Q14 užtūra turėtų būti valdoma kroviklio įtampa, tai prijungus kroviklį tranzistorius turėtų atsidaryti. Bet neatsidaro. Spėkit kodėl… Turbūt dėl to, kad valdymo įtampa turėtų ateiti per tą trūkstamą diodą. Ale koks jis čia buvo ? A, per daug nėra ką sukt galvą, dedam ką turim – tradicinį 1N4007, SMD korpuse, žymėjimas N7, 1000 V ir 1A tikrai užteks tranzo atidarymui.

Štai ir generalinis bandymas – keista, bet veikia, krovimas yra, apribojau ties 4 A, nes laidukais plonais pasijungiau. Dabar beliko tik sutvarkyti saugiklį ir viskas veiks.